Nors aukso kaina šiuo metu išlieka itin aukštame lygyje – apie 4 000 USD už unciją – centriniai bankai nesitraukia iš aktyvių pirkėjų pozicijų. Naujausi Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio aukso tarybos duomenys rodo, kad aukso kaupimas išlieka strateginis prioritetas daugeliui valstybių, nepaisant rinkos brangimo.
Ypač ryškiai matoma Lenkijos pozicija. Spalio mėnesį Lenkijos centrinis bankas papildė rezervus dar 16 tonų aukso – tai pirmas reikšmingesnis pirkimas nuo gegužės. Šiuo metu šalies aukso atsargos siekia 530 tonų, o tai sudaro apie 26% jos oficialių rezervų. Lenkija jau ne vienerius metus vykdo aiškią ir ilgalaikę politiką didinti fizinio aukso dalį nacionaliniuose rezervuose, siekdama, kad ši dalis pasiektų bent 30%. Tokia strategija aiškiai rodo norą stiprinti šalies finansinį atsparumą ir mažinti priklausomybę nuo valiutinių rezervų svyravimų.
Tuo tarpu Kinija, kuri pastaraisiais metais buvo viena aktyviausių aukso pirkėjų pasaulyje, spalį lėtino tempą ir įsigijo tik apie vieną toną aukso. Tai mažiausias mėnesinis prieaugis per pastaruosius trejus metus, tačiau bendra kryptis nesikeičia – Kinija jau ilgą laiką nuosekliai didina aukso dalį savo rezervuose, kurie dabar siekia 2 304 tonas. Šis stabilus kaupimas rodo, kad auksas Kinijai yra ne tik finansinė priemonė, bet ir geopolitinė strategija.
Čekijos nacionalinis bankas taip pat tęsia savo rezervų stiprinimo programą – spalį jis papildė savo aukso atsargas dar 2 tonomis, o nuo metų pradžios – jau 18 tonų. Šiuo metu Čekija turi apie 69 tonas aukso, o jos oficialus tikslas – pasiekti 100 tonų iki 2028 metų. Tai vienas iš aiškiausiai įvardytų ilgalaikių aukso kaupimo planų Europoje.
Tuo tarpu Uzbekistanas spalį padidino aukso rezervus 9 tonomis. Nors metų pradžioje šalis buvo tarp grynųjų pardavėjų, dabar šis skirtumas sparčiai mažėja, todėl tendencija gali apsiversti į grynąjį pirkimą. Bendros šio regiono aukso atsargos šiuo metu siekia apie 371 toną.
Pasaulio aukso tarybos duomenimis, centriniai bankai per trečiąjį šių metų ketvirtį įsigijo apie 220 tonų aukso. Tai yra 10% daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Per visus metus iki šiol centriniai bankai jau nupirko apie 634 tonas, o iki metų pabaigos šis skaičius gali pasiekti 750–900 tonų. Nors tempas yra šiek tiek lėtesnis nei rekordiniais 2022–2024 metais, bendra kryptis nesikeičia – aukso vaidmuo tarptautiniuose finansiniuose rezervuose toliau stiprėja.
Analitikai pastebi, kad vienas iš priežasčių, kodėl pirkimų apimtys kiek sulėtėjo, yra pati aukso kaina: per metus ji pakilo apie 50%, todėl centriniams bankams reikia įsigyti mažiau fizinio metalo tam, kad pasiektų tą patį rezervų procentinį santykį. Tačiau esminiai motyvai išlieka: auganti geopolitinė įtampa, noras diversifikuoti rezervus, mažinti priklausomybę nuo dolerio ir užtikrinti finansinį stabilumą neapibrėžtame ekonominiame kontekste.
Tai rodo vieną aiškią tendenciją: net ir esant aukštai rinkos kainai, auksas išlieka centrinių bankų pasirinkimu ilgalaikei vertei ir ekonominei nepriklausomybei užtikrinti. Todėl ir toliau galima tikėtis nuoseklaus aukso kaupimo 2025 ir vėlesniais metais.
Šaltinis: kitconews.com
