Пазарна цена (EUR За 1 oz)
Контакти
Злато
Сребро
Валута
Диаграми
Профил
Количката ви е празна
Моята количка -
Изчистване на количката
Сума с ДДС ...
ДДС ...
Завършване на поръчката
Цените на благородните метали в количката се запазват за 10 минути, след което цените ще бъдат актуализирани и ще бъдат запазени отново.
Paladis – taurioji žaliava ir ilgalaikė investicinė priemonė
Investicinė platina – tai tauriojo metalo platinos pirkimas įvairiomis formomis (luitais, monetomis ar finansiniais instrumentais) siekiant išsaugoti kapitalą ir gauti investicinę grąžą ilguoju laikotarpiu. Platina yra vienas rečiausių ir vertingiausių metalų, kartu su auksu ir sidabru priskiriamas prie tauriųjų metalų. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime platinos istoriją, savybes, praktinį panaudojimą bei jos vietą investicijų pasaulyje. Straipsnis skirtas tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems investuotojams ir struktūruotas panašiai kaip FLORINUS edukaciniai straipsniai apie auksą ir sidabrą.

Turinys apims: platinos atradimą ir istorinę reikšmę, fizines-chemines savybes, pramoninį panaudojimą, investicines formas (fizinė vs „popierinė“ platina), rinkos struktūrą, platinos investicijos privalumus bei rizikas (lyginant su auksu ir sidabru), investavimo strategijas, praktinius patarimus investuotojams, dažniausiai pasitaikančias klaidas bei psichologinius investavimo aspektus.
Paladžio atradimas, istorinė reikšmė ir vieta tarp tauriųjų metalų
Paladis (cheminis simbolis Pd) yra vienas iš rečiausių tauriųjų metalų, priskiriamas platininių metalų grupei. Jis atrastas palyginti vėlai – 1802 m. anglų chemiko Viljamo Haido Volastono (William Hyde Wollaston). Volastonas naująjį metalą aptiko tirpindamas platinos rūdą ir pavadino jį Paladžio vardu, pagerbdamas neseniai atrastą asteroidą Paladę, kuris savo ruožtu pavadintas senovės graikų deivės Atėnės epitetu. Dėl tokio vėlyvo atradimo istorijoje paladis neturėjo tokios reikšmės kaip auksas ar sidabras – jis nebuvo žinomas senovės civilizacijoms, nepateko į istorines monetas ar lobynus. Vis dėlto XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje paladis iškilo į svarbią poziciją dėl pramonės poreikių ir investuotojų dėmesio.

Kaip taurusis metalas, paladis ilgą laiką buvo šešėlyje kitų tauriųjų metalų – visų pirma aukso, sidabro, taip pat platinos. Tradiciškai taurieji metalai vertinti už grožį, retumą ir atsparumą korozijai, naudojami monetose, juvelyrikoje ir kaip vertės saugotojai. Paladis šioje trijulėje atsirado vėliau, tačiau dabar laikomas ketvirtuoju pagrindiniu tauriuoju metalu greta aukso, sidabro ir platinos. Jis priklauso platinos grupės metalams (PGM) – šešiems chemiškai panašiems elementams (platina, paladis, rodžio, rutenis, iridis ir osmis). Paladis išsiskiria tuo, kad tarp šios grupės metalų turi žemiausią lydymosi temperatūrą ir yra mažiausio tankio. Nors paladis neturėjo tokios ilgametės monetinės ar kultūrinės reikšmės kaip auksas ar sidabras, šiandien jis vertinamas dėl savo unikalių savybių ir itin plataus pritaikymo.

Istorinė reikšmė: po atradimo XIX a. pradžioje paladis iš pradžių naudotas nedaug – pavyzdžiui, kai kuriems juvelyriniams lydiniams, dantų plomboms. Dėl didelio atsparumo korozijai ir chemikalams jis ėmė vertinti kaip techninis metalas. Piniginiam naudojimui paladis praktiškai nebuvo naudojamas – yra buvę vos keletas atvejų, pavyzdžiui, 1989 m. TSRS išleido 25 rublių nominalo jubiliejinę monetą iš paladžio, tačiau tai išlieka retenybė. Taigi, skirtingai nei auksas ar sidabras, paladis netapo tradicine atsiskaitymo priemone, o jo vertė ir vieta tarp tauriųjų metalų labiau susiformavo šiuolaikinėje pramonėje ir investavime.
Paladžio moneta „American Palladium Eagle“, JAV, 2017 m.
Paladžio moneta „American Palladium Eagle“, JAV, 2017 m.
46
Pd
Paladis
106.42
Fizinės ir cheminės paladžio savybės
Paladis yra cheminis elementas, žymimas simboliu Pd, jo atominis skaičius – 46. Tai sidabriškai baltas, blizgus metalas. Lydymosi temperatūra paladžio siekia apie 1554,9 °C, o virimo temperatūra – apie 2963 °C. Šios reikšmės palyginti aukštos, tačiau tarp platinos grupės metalų paladis pasižymi mažiausia lydymosi temperatūra. Tankis paladžio yra ~12,0 g/cm³ (20 °C temperatūroje). Tai gerokai mažiau nei platinos (~21,5 g/cm³) ar aukso (~19,3 g/cm³) tankis, todėl paladis yra lengviausias iš plačiai žinomų tauriųjų metalų. Ši savybė lemia, kad paladiniai juvelyrikos dirbiniai būna lengvesni už platininius.

Stabilumas ir atsparumas: paladis yra chemiškai labai stabilus taurusis metalas. Ore kambario temperatūroje jis netarnyja – išlieka blizgus ir nesioksiduoja. Tik esant drėgmei ir sieros junginiams ore, paviršius gali lengvai patamsėti. Paladis atsparus korozijai: jo neveikia dauguma rūgščių ir cheminių medžiagų (šaltame ore ir kambario temperatūroje). Išimtis – koncentruota azoto rūgštis ir kai kurios kitos stiprios oksiduojančios medžiagos, galinčios lėtai jį ardyti. Aukštoje temperatūroje virš ~400 °C paladis gali oksiduotis ir prarasti metalinį spindesį, bet įprastinėse sąlygose tai stabilus, inertiškas metalas. Jis taip pat minkštas ir kalus (gali būti valcuojamas į plonas folijas, tampomas į vielą) – šios savybės panašios į aukso.

Unikalios savybės: viena ypatingų paladžio savybių – gebėjimas absorbuoti vandenilį. Paladis sugeria vandenilį it kempinė – iki 900 kartų savo paties tūrio. Šio proceso metu metalas išbrinksta (prasiplečia kristalinė gardelė), bet išlieka metalinis. Dėl šios savybės paladis naudojamas vandenilio valymui ir saugojimui (pvz., vandenilio energetikoje – žr. 3 skyrių). Taip pat paladis yra geriš elektrinis laidininkas, neturi feromagnetinių savybių (yra paramagnetikas kambario temperatūroje). Jo kietumas pagal Moso skalę ~4,75, taigi jis gerokai minkštesnis už daugelį pramoninių metalų.

Retumas gamtoje: paladis priskiriamas prie rečiausių žemės plutos elementų. Vidutinis jo kiekis žemės plutoje yra tik apie 15 dalelių milijardui (masės), tai atitinka 0,015 miligramo paladžio viename kilograme uolienos. Palyginimui, aukso vidutinė koncentracija ~4–5 dalelės milijardui, platinos ~5 ppb – taigi paladis gamtoje netgi retesnis už auksą ar platiną, nors šių elementų koncentracijos visi itin mažos. Paladis randamas tik su kitais platinos grupės metalais – dažniausiai lydiniuose su platina, nikeliu, vario rūdose. Gryno paladžio grynuolių gamtoje beveik neaptinkama. Dėl tokio retumo kasmet pasaulyje išgaunamas paladžio kiekis yra labai ribotas (žr. 4 skyrių apie gavybą). Tai paaiškina ir didelę paladžio kainą – šis metalas retesnis už sidabrą ar net platiną, todėl jo rinkoje nuolat jaučiamas ribotos pasiūlos faktorius.

Apibendrinant, paladis pasižymi tauriesiems metalams būdingu blizgesiu, atsparumu korozijai ir retumu, tačiau turi ir savitų fizinių ypatybių – yra lengvesnis, žemesnės lydymosi temperatūros, unikalios vandenilio absorbavimo galimybės. Šios savybės nulėmė išskirtinį paladžio vaidmenį modernioje pramonėje.
Stabilumas ir atsparumas
Paladis yra chemiškai labai stabilus taurusis metalas. Ore kambario temperatūroje jis netarnyja – išlieka blizgus ir nesioksiduoja. Tik esant drėgmei ir sieros junginiams ore, paviršius gali lengvai patamsėti. Paladis atsparus korozijai: jo neveikia dauguma rūgščių ir cheminių medžiagų (šaltame ore ir kambario temperatūroje). Išimtis – koncentruota azoto rūgštis ir kai kurios kitos stiprios oksiduojančios medžiagos, galinčios lėtai jį ardyti. Aukštoje temperatūroje virš ~400 °C paladis gali oksiduotis ir prarasti metalinį spindesį, bet įprastinėse sąlygose tai stabilus, inertiškas metalas. Jis taip pat minkštas ir kalus (gali būti valcuojamas į plonas folijas, tampomas į vielą) – šios savybės panašios į aukso.


Unikalios savybės:
Paladis yra chemiškai labai stabilus taurusis metalas. Ore kambario temperatūroje jis netarnyja – išlieka blizgus ir nesioksiduoja. Tik esant drėgmei ir sieros junginiams ore, paviršius gali lengvai patamsėti. Paladis atsparus korozijai: jo neveikia dauguma rūgščių ir cheminių medžiagų (šaltame ore ir kambario temperatūroje). Išimtis – koncentruota azoto rūgštis ir kai kurios kitos stiprios oksiduojančios medžiagos, galinčios lėtai jį ardyti. Aukštoje temperatūroje virš ~400 °C paladis gali oksiduotis ir prarasti metalinį spindesį, bet įprastinėse sąlygose tai stabilus, inertiškas metalas. Jis taip pat minkštas ir kalus (gali būti valcuojamas į plonas folijas, tampomas į vielą) – šios savybės panašios į aukso.
Retumas gamtoje
Paladis priskiriamas prie rečiausių žemės plutos elementų. Vidutinis jo kiekis žemės plutoje yra tik apie 15 dalelių milijardui (masės), tai atitinka 0,015 miligramo paladžio viename kilograme uolienos. Palyginimui, aukso vidutinė koncentracija ~4–5 dalelės milijardui, platinos ~5 ppb – taigi paladis gamtoje netgi retesnis už auksą ar platiną, nors šių elementų koncentracijos visi itin mažos. Paladis randamas tik su kitais platinos grupės metalais – dažniausiai lydiniuose su platina, nikeliu, vario rūdose. Gryno paladžio grynuolių gamtoje beveik neaptinkama. Dėl tokio retumo kasmet pasaulyje išgaunamas paladžio kiekis yra labai ribotas. Tai paaiškina ir didelę paladžio kainą – šis metalas retesnis už sidabrą ar net platiną, todėl jo rinkoje nuolat jaučiamas ribotos pasiūlos faktorius.
Apibendrinimas
Paladis pasižymi tauriesiems metalams būdingu blizgesiu, atsparumu korozijai ir retumu, tačiau turi ir savitų fizinių ypatybių – yra lengvesnis, žemesnės lydymosi temperatūros, unikalios vandenilio absorbavimo galimybės. Šios savybės nulėmė išskirtinį paladžio vaidmenį modernioje pramonėje.
Paladžio naudojimas pramonėje
Paladis šiandien yra labai plačiai naudojamas pramonėje – daug plačiau nei daugelis kitų tauriųjų metalų. Jo pagrindinė taikymo sritis – automobilių pramonė, konkrečiai kataliziniai konverteriai vidaus degimo variklių išmetimo sistemose. Dėl unikalių katalitinių savybių paladis katalizatoriuose padeda neutralizuoti kenksmingas išmetamąsias dujas (angliavandenilius, anglies monoksidą, azoto oksidus) paversdamas jas mažiau žalingomis medžiagomis. Apie 80% visos pasaulinės paladžio paklausos tenka automobilių katalizatoriams, todėl šis metalas tapo kritiškai svarbiu kovojant su automobilių tarša. Katalizatorių srityje paladis dažniausiai naudojamas benzininių variklių trijų pakopų katalizatoriuose. Nuo 1970-ųjų, kai visame pasaulyje pradėti taikyti griežtesni emisijų standartai, paladžio poreikis automobilių sektoriuje nuolat augo.
Automobilių pramonė
Apie 80% visos pasaulinės paladžio paklausos tenka automobilių katalizatoriams, todėl šis metalas tapo kritiškai svarbiu kovojant su automobilių tarša. Katalizatorių srityje paladis dažniausiai naudojamas benzininių variklių trijų pakopų katalizatoriuose. Nuo 1970-ųjų, kai visame pasaulyje pradėti taikyti griežtesni emisijų standartai, paladžio poreikis automobilių sektoriuje nuolat augo.
Elektronika
Antra pagal dydį paladžio naudojimo sritis – elektronikos pramonė. Paladis naudojamas daugiasluoksnių keramikos kondensatorių (MLCC) elektrodams, taip pat kontaktų ir jungčių padengimui (dėl atsparumo korozijai ir geros elektrinės laidos). Jis randamas lituoklių lydiniuose, jungiklių kontaktuose. Nors kiekiai mažesni nei auto katalizatoriuose, elektronikos gamyboje suvartojamas reikšmingas paladžio kiekis. Pavyzdžiui, 2006 m. elektronikos sektorius sunaudojo ~33 tonas paladžio (apie 1,07 mln. Trojos uncijų) įvairioms komponentų gamybos reikmėms. Šiuolaikinėje buitinėje elektronikoje (kompiuteriuose, mobiliuosiuose telefonuose ir pan.) taip pat yra smulkūs paladžio kiekiai – dažniausiai mikrojungtyse, lustų sujungimuose. Dėl to elektronikos atliekų perdirbimas tampa vienu iš antrinių paladžio šaltinių (apie tai – 4 skyriuje).
Vandenilio energetika
Paladis atlieka svarbų vaidmenį vandenilio technologijose dėl savo unikalios savybės sugerti ir perleisti vandenilio atomus. Paladžio membranos naudojamos vandenilio valymui ir išgavimui – pašildytas paladis praleidžia vandenilio dujas, veikdamas kaip filtras, kuris sulaiko kitus elementus. Tokiu būdu gaunamas itin grynas vandenilis, reikalingas kuro elementams ir pramoninėms reakcijoms. Paladis taip pat buvo tiriamas kaip vandenilio saugojimo medžiaga – nors teoriškai sugeria daug vandenilio, praktiškai dėl didelės kainos jo naudojimas saugyklose kol kas ribotas. Kuro elementuose (vandenilio degalų elementuose) paladis naudojamas kaip katalizatorius, panašiai kaip platina, ypač anodų pusėje reaguojant vandeniliui ir generuojant elektros srovę. Taigi, plečiantis vandenilio energetikai, paladis gali tapti svarbiu strateginiu metalu.
Chemijos pramonė
Paladis – vienas universaliausių katalizatorių organinės chemijos reakcijoms. „Paladžio katalizė“ taikoma daugelyje cheminių sintezių – žinomos Hecko, Suzuki, Negishi, Sonogashira ir kitos reakcijos, kuriose paladžio junginiai katalizuoja anglies jungčių formavimą. Šios reakcijos būtinos gaminant farmacinius preparatus, specializuotas chemines medžiagas. Taip pat paladis naudojamas hidrinimo reakcijoms (pvz., aliejų hidrinimui), dehidrinimui naftos perdirbime. Naftos pramonėje paladžio katalizatoriai padeda skaidyti angliavandenilius (krekingo procesai). Nors šiems tikslams gali būti naudojami ir kiti metalai (platina, rutenis), paladis dažnai pasirenkamas dėl efektyvumo ir santykinai mažesnės kainos nei platinos. Be to, aplinkosaugos technologijose paladis taikomas, pavyzdžiui, požeminio vandens valymui (pašalinant teršalus) ir net eksperimentiniuose šaltosios branduolių sintezės bandymuose (istorinis atvejis, kai paladis sugerdamas vandenilį buvo tikimasi inicijuoti branduolių reakcijas).
Medicina
Medicinos srityje paladis naudojamas stomatologijoje ir kitose specializuotose srityse. Jis yra sudedamoji dalis tam tikruose dantų amalgamos lydiniuose (apie 0,5% paladžio) – pridedamas siekiant padidinti amalgamos atsparumą korozijai ir suteikti blizgesio plomboms. Taip pat paladžio lydiniai naudojami dantų protezuose ir metalo keramikos karūnėlėse kaip alternatyva aukso lydiniams. Medicininės prietaisuose – pavyzdžiui, širdies stimuliatoriuose (pacemaker) – paladis naudojamas mažais kiekiais, nes yra biologiškai suderinamas ir atsparus korozijai. Be to, dėl antimikrobinių savybių paladžio junginiai tiriami kaip galimos vaistų sudedamosios ar priešvėžinės medžiagos (nors praktikoje plačiai netaikoma). Visgi medicininė paladžio paklausa sudaro nedidelę dalį, palyginti su automobilių ar elektronikos sektoriais.
Aviacija ir kitos sritys
Paladis pasitelkiamas aviacijoje – pavyzdžiui, specialių žvakių (uždegimo žvakės) elektroduose lėktuvų varikliams. Taip pat nedideli kiekiai naudojami tam tikruose jutikliuose (pvz., kraujo gliukozės testų juostelėse), laboratorinėje įrangoje. Juvelyrika yra dar viena sritis: nuo 1939 m. paladis vartojamas kaip taurusis metalas papuošalams, ypač baltajam auksui gaminti. Baltasis auksas – tai aukso ir paladžio lydinys (kartais su kitais metalais), kur paladis suteikia auksui sidabriškai baltą spalvą, nereikalaujančią vėlesnio rodžio padengimo. Grynas paladis juvelyrikoje taip pat naudojamas (ypač Japonijoje ir JAV buvo gaminami 950 prabos paladžio papuošalai). Paladis pranašesnis už platiną tuo, kad yra beveik du kartus lengvesnis, todėl masyvūs papuošalai būna lengvesni. Kita vertus, paladis gali šiek tiek patamsėti esant aukštesnei temperatūrai apdirbant, todėl juvelyrikoje reikalauja tam tikros priežiūros gamybos metu. Juvelyrikos srityje paladis išlieka nišinis metalas, tačiau populiarus kaip platinos pakaitalas balto aukso lydiniuose ir kai kuriems dizainerių dirbiniams.
Apibendrinimas
Paladis – itin svarbi pramoninė žaliava, be kurios sunkiai įsivaizduojama šiuolaikinė automobilių taršos kontrolė. Jo unikalios katalitinės ir fizikinės savybės lėmė platų pritaikymą nuo automobilių iki elektronikos, nuo vandenilio technologijų iki medicinos. Ši diversifikuota paklausa suteikia paladžiui vertę ir daro jį strategiškai svarbiu metalu globalioje ekonomikoje.
Paklausos ir pasiūlos struktūra: svarbiausios gavybos šalys, recirkuliacija, paklausos pokyčiai
Pasaulinė paladžio paklausa
Šiandien formuojasi daugiausia minėtose pramonės šakose, ypač automobilių gamyboje (~80% paklausos). Tad paklausos struktūrą lemia automobilių pramonės sveikata, aplinkosauginiai reikalavimai bei alternatyvių technologijų (pvz., elektromobilių) plėtra. Paklausos pokyčiai pastaraisiais metais buvo dramatiški: griežtėjant emisijų standartams visame pasaulyje (Kinijoje, Europoje, Indijoje) reikėjo vis daugiau paladžio katalizatoriams, kas sukėlė paladžio deficitą rinkoje ir kainų šuolius (plačiau apie kainas – 6 skyriuje). Tuo pat metu elektromobilių augimas kelia ilgalaikį klausimą dėl paladžio paklausos: grynai elektriniai automobiliai katalizatorių nereikalauja, tad masinė elektromobilių plėtra galėtų sumažinti paladžio poreikį. Visgi perėjimas prie elektromobilių yra laipsniškas – pastaruoju metu pastebima, kad elektromobilių įsisavinimas vyksta lėčiau nei tikėtasi, o hibridiniai automobiliai populiarėja. Hibridiniuose modeliuose taip pat naudojami katalizatoriai, kartais net su didesniu paladžio kiekiu, siekiant mažinti emisijas. Dėl to, net ir augant elektromobiliams, trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu paladžio paklausa išlieka aukšta. Analitikai pažymi, kad iki ~2025 m. rinka dar gali susidurti su paladžio pertekliumi ar deficitu priklausomai nuo to, kaip sparčiai augs elektromobiliai ir ar bus imtasi paladžio keitimo platina katalizatoriuose. Automobilių gamintojai, susidūrę su itin didelėmis paladžio kainomis, jau pradėjo kai kur keisti paladį pigesne platina (technologiškai tai įmanoma benzininiams varikliams su tam tikrais pakeitimais). Tad vienas paklausos pokyčių – substitucija platina – gali ateityje sumažinti paladžio poreikį, jei jo kaina išliks aukšta.


Pasaulinė pasiūla
Pasaulinė pasiūla (gavyba) paladžio yra labai koncentruota keliose šalyse. Kadangi paladis randamas kartu su kitais PGM ir nikelio bei vario rūdose, jo gavyba dažniausiai vyksta kaip šalutinis produktas kasama pagrindinius metalus. 2022 m. pasaulinė paladžio kasyba sudarė apie 210 tonų (210 000 kg). Iš jų didžiausią dalį išgavo Rusija – ~88 t (42% pasaulio gavybos). Rusijoje paladis daugiausia gaunamas Norilsko nikelio kasyklose (Norilsk Nickel bendrovė), kuri pasauliniu mastu tiekią ~39% viso paladžio. Pietų Afrika yra antras didžiausias šaltinis (ten paladis išgaunamas drauge su platina; šalies dalis apie 30–35% pasiūlos). Kanada (Sudberio baseino nikelio-kvarco kasyklos Ontarijuje), JAV (Montanos valstijoje Stillwater kasykla) ir Zimbabvė taip pat prisideda reikšmingai. Šios penkios šalys sudaro beveik visą pirminę paladžio gavybą. Kitur pasaulyje paladžio klodai itin reti ir menki (randama Urale, Australijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje smulkiuose telkiniuose, bet pramoninė reikšmė jų maža). Dėl riboto geografinio pasiskirstymo pasiūla yra pažeidžiama geopolitinių ir ekonominių veiksnių: pavyzdžiui, sankcijos ar trikdžiai Rusijoje, elektros tiekimo ar streikų problemos Pietų Afrikoje gali smarkiai paveikti paladžio tiekimą pasaulinėje rinkoje. Taip nutiko 2022 m., kai politinė įtampa ir galimos sankcijos Rusijai kėlė rinkos nerimą dėl paladžio tiekimo.

Be pirminės kasybos, labai svarbus antrinis paladžio šaltinis – perdirbimas (recirkuliacija). Naudoti automobilių kataliziniai konverteriai yra tikras „urbanistinis rudų telkinys“: juose sukauptas paladis atgaunamas perdirbimo įmonėse. Pastaraisiais metais perdirbimo apimtys auga – automobiliams senstant ir jiems pasiekus eksploatacijos pabaigą, vis daugiau katalizatorių patenka į perdirbimą. Prognozuojama, kad 2025 m. perdirbant bus gaunama apie 3,5 mln. uncijų paladžio (apie 109 tonas) per metus. Tai reikšmingas kiekis, artimas metinei kasybai. Jau 2020-2023 m. perdirbimas sudarė maždaug 30–35% viso paladžio tiekimo rinkai, ir ši dalis didėja. Perdirbimas padeda švelninti pasiūlos trūkumus ir mažinti priklausomybę nuo kasybos, tačiau jis labai priklauso nuo surinkimo infrastruktūros ir žaliavų kainų (kai paladžio kainos aukštos, perdirbti ekonomiškai labai apsimoka). Reikia paminėti, kad paladis taip pat išgaunamas perdirbant elektronikos atliekas (nors ten jo koncentracija mažesnė nei katalizatoriuose) ir netgi kaip šalutinis branduolinio kuro perdirbimo produktas (reaktoriuose susidaro paladžio izotopai, kuriuos teoriškai būtų galima atskirti, tačiau praktiškai dėl radioaktyvumo tai nenaudojama).
Paklausos ir pasiūlos balansas:
pastarąjį dešimtmetį paladžio rinka dažnai buvo deficitinė, t.y. paklausa viršijo pasiūlą. Didėjanti automobilių katalizatorių paklausa kartu su ribota kasyba (ypač sutrikus tiekimui iš Rusijos ar Pietų Afrikos) sukeldavo trūkumus. Tai lėmė staigius kainų šuolius (pvz., 2019–2020 m. deficitas smarkiai pakėlė kainą). Tačiau prognozuojama, kad netolimoje ateityje situacija gali keistis: 2025 m. ir vėliau galimas pasiūlos perteklius, jei: 1) padidės perdirbimo apimtys (kaip minėta, auga antrinis tiekimas), 2) kasyba išliks stabili ar net didės (Rusija ir PAR grįžta prie normalių apimčių po pandeminių sutrikimų), 3) paladžio vartojimas mažės dėl EV plėtros ar substitucijos platina. Jau 2024 m. analitikai matė ženklų, kad rinka persisotina, ir 2025 m. tikimasi paladžio pertekliaus dėl stabilios gavybos ir didesnio perdirbimo. Vis dėlto, neapibrėžtumas išlieka didelis. Geopolitiniai įvykiai (pvz., Rusijos žaliavų sankcijos) ar netikėti kasybos sutrikimai (pvz., potvyniai kasyklose, streikai) vėl galėtų sukurti deficitą. Taip pat automobilių pramonės atsigavimas ar nuosmukis tiesiogiai veikia paklausą: po pandemijos nuosmukio 2020 m. vėl augant automobilių gamybai, paklausa atsigavo greitai. Pavyzdžiui, 2025 m. pasauliniai lengvųjų automobilių pardavimai numatomi ~89,6 mln. vienetų (1,7% augimas), kas vėlgi didina katalizatorių poreikį.

Apibendrinant, paladžio pasiūla remiasi keliais dominuojančiais šaltiniais (Rusija, PAR, perdirbimas), o paklausa – dominuojančia auto pramone. Rinkos struktūra yra trapi: ji balansuoja tarp deficito ir pertekliaus, priklausomai nuo technologinių pokyčių ir geopolitikos. Investuotojams svarbu sekti šiuos fundamentalius rodiklius, nes jie lemia ilgalaikes kainų tendencijas.
Investicinis paladis: kokiomis formomis galima investuoti (luitai, monetos, ETF), fizinis vs popierinis turėjimas
Kaip investavimo objektas, paladis ilgą laiką buvo už tradicinių investuotojų akiračio ribų, palyginti su auksu ar sidabru. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais, ypač kainai smarkiai šoktelėjus, atsirado įvairių būdų investuoti į šį metalą. Investicinis paladis gali būti įsigyjamas tiek fizine forma, tiek per popierines (finansines) priemones.
Paladžio investicinės monetos
Retesnės, bet egzistuoja keletas variantų: Kanados „Palladium Maple Leaf“ (1 oz moneta, leista 2005–2007 m. ir vėl 2009 m.), JAV „American Palladium Eagle“ (1 oz, pradėta leisti 2017 m.), anksčiau minėtos TSRS jubiliejinės rublių monetos ir kt. Paladžio monetos paprastai turi nominalią vertę, yra kaldintos nacionalinių monetų kalyklų ir laikomos bullion kategorijos monetomis (investicinės, ne apyvartinės). Fizinio paladžio pranašumas – tiesioginė nuosavybė: investuotojas turi apčiuopiamą metalą, nepriklausomą nuo trečiųjų šalių įsipareigojimų. Kaip ir auksas bei platina, paladis turi savo ISO valiutos kodą XPD (964), kuris pripažįstamas tarptautinėse rinkose. Tai pabrėžia, kad paladis įsitvirtinęs tarp standartinių investicinių metalų (be XPD kodų turi tik auksas – XAU, sidabras – XAG, platina – XPT).
Paladžio luitai
Panašiai kaip auksiniai ar sidabriniai, paladiniai luitai liejami įvairaus svorio – populiariausi 1 uncijos (31,1 g) luitai, taip pat siūlomi 50 g, 100 g ar 1 kg luitai. Jie paprastai yra 99,95% grynumo (tokios prabos standartą nustato Londono tauriųjų metalų rinka).
Popierinės (finansinės) priemonės
Moderniose rinkose galima investuoti į paladį neturint jo fiziškai. Vienas būdų – ETF fondai, susieti su paladžio kaina. Pavyzdžiui, egzistuoja biržoje prekiaujami fondai, kurie kaupia fizinį paladį saugyklose ir išleidžia savo akcijas (pvz., ETF „Physical Palladium“, kurio vieneto vertė siejama su tam tikru paladžio kiekiu). Tokie ETF leidžia lengvai pirkti/parduoti paladžio poziciją per vertybinių popierių biržą, nesirūpinant saugojimu. Kitas variantas – ateities sandoriai (futures), prekiaujami prekių biržose (pavyzdžiui, NYMEX biržoje JAV). Ateities sandoriai leidžia spekuliuoti paladžio kainos pokyčiais arba apsidrausti, nors jie labiau skirti patyrusiems investuotojams dėl sverto ir galiojimo terminų. Taip pat investuotojai gali rinktis akcijas bendrovių, kurios verčiasi paladžio gavyba ar perdirbimu (pvz., Rusijos „Nornickel“, Pietų Afrikos „Sibanye-Stillwater“ ir kt.). Nors tai nėra tiesioginė investicija į metalą, tokių įmonių akcijų vertė dažnai koreliuoja su paladžio rinkos situacija.
Fizinis vs popierinis turėjimas:
Kiekvienas būdas turi savų privalumų ir trūkumų. Fizinio paladžio (luitų, monetų) turėjimas suteikia tiesioginę nuosavybę – metalas yra jūsų rankose arba saugykloje jūsų vardu. Tai apsaugo nuo trečiosios šalies kredito rizikos – jūs nepriklausote nuo fondų valdytojų ar tarpininkų stabilumo. Be to, fizinis metalas gali suteikti pasitenkinimo pojūtį, diversifikuoja turtą už finansų sistemos ribų. Tačiau trūkumai yra laikymo kaštai ir likvidumas: luitus ar monetas reikia saugoti saugiai (seife namuose ar banko saugykloje), tai gali kainuoti; pardavimas gali užtrukti (reikia surasti pirkėją arba parduoti supirkimo įmonei) ir spredas (pirkimo-pardavimo kainos skirtumas) fiziniam metalui paprastai didesnis nei ETF prekyboje. Fizinio paladžio rinkos taip pat nėra tokios likvidžios kaip aukso: mažiau prekiautojų, mažesnė pasiūla, todėl sandoriai gali vykti su didesniais antkainiais. Popierinis paladis (ETF, ateities sandoriai) leidžia greitai reaguoti į rinkos pokyčius, prekiauti didelėmis sumomis su mažesniais sandorių kaštais. ETF likvidumas biržoje paprastai gana aukštas, spredai maži, investuotojas gali lengvai įeiti ir išeiti iš pozicijos. Taip pat nereikia rūpintis saugojimu – tai atlieka fondas ar tarpininkas. Tačiau čia atsiranda tarprinkos rizika: jūs pasitikite, kad ETF iš tiesų turi deklaruojamą paladį saugyklose; be to, ETF vertę gali paveikti valdymo mokesčiai. Ateities sandoriai reikalauja maržos sąskaitos ir gali sukelti nuostolių dėl sverto, jei kaina juda nepalankia kryptimi. Investuojant per akcijas, rizika dar labiau nukrypsta – priklausote nuo įmonės sėkmės, ne tik metalų kainų.

Investuotojai dažnai derina abu būdus: pavyzdžiui, nedidelę dalį portfelio laiko fizinio paladžio pavidalu kaip ilgalaikę vertės saugyklą, o papildomas spekuliacines pozicijas valdo per ETF ar ateities sandorius, siekdami pasipelnyti iš trumpalaikių kainos svyravimų. Florinus platformoje, kaip specializuotoje tauriųjų metalų investavimo terpėje, greičiausiai siūlomos galimybės įsigyti fizinį paladį (monetas, luitus) su patvirtintais sertifikatais ir saugaus saugojimo paslaugomis, kas svarbu norintiems laikyti metalą fiziškai.
Apibendrinimas
Paladis investuotojams prieinamas įvairiomis formomis. Pradedantiesiems paprastai rekomenduojama apsvarstyti mažus fizinius kiekius ar diversifikuotus fondus, o pažengusieji gali išbandyti sudėtingesnes priemones. Svarbiausia – suprasti skirtumus tarp fizinio ir popierinio turėjimo bei rinktis pagal savo tikslus bei rizikos toleranciją.
Privalumai ir rizikos: palyginimas su auksu, sidabru, platina; paladžio nišinis pobūdis ir jautrumas pramonei
Investuojant į paladį, būtina įvertinti tiek privalumus, tiek rizikas lyginant jį su kitais tauriaisiais metalais. Paladis turi unikalių savybių, dėl kurių gali praturtinti portfelį, tačiau taip pat pasižymi rizikos veiksniais, kurių nepastebėtume tradiciniuose tauriuosiuose metaluose.
Privalumai:
Didelė augimo potencialo istorija
Paladis pastaraisiais metais parodė išskirtinį kainos augimą. Per 2016–2020 m. jo kaina faktiškai išaugo kelis kartus, aplenkdama auksą, sidabrą ir platiną procentiniais pokyčiais. Pvz., 2015 m. paladis kainavo ~500 USD/oz, o 2020 m. pasiekė ~2800 USD/oz – investuotojai, turėję paladžio, galėjo uždirbti milžinišką grąžą. Toks staigus brangimas aukso ar sidabro rinkose retas. Tad paladis patrauklus tiems, kas ieško didelio augimo potencialo nišinėje rinkoje.
Diversifikacija
Paladžio kainos dinamiką lemia kitokie veiksniai nei tradicinių „safe-haven“ metalų. Auksas dažniau kyla investuotojams ieškant saugaus prieglobsčio finansų krizėse ar infliacijos laikotarpiais. Paladis, priešingai, klesti, kai auga pramonė (ypač automobilių sektorius), ir gali pigti ekonomikos nuosmukio metu. Todėl portfelyje turint ir aukso, ir paladžio, galima geriau subalansuoti riziką: kai vienas metalas stagnuoja, kitas gali brangti dėl skirtingų priežasčių. Pavyzdžiui, per 2020 m. pandemijos pradžią auksas kilo (kaip saugus turtas), o paladis krito (dėl sumažėjusios pramonės veiklos), bet 2021 m. atsigavus ekonomikai paladis vėl šovė į viršų, tuo metu kai auksas koregavosi. Taigi, paladis suteikia alternatyvią grąžos vairą, nepriklausomą nuo finansų rinkų baimių, labiau susijusį su realios ekonomikos ciklu.
Ribota pasiūla ir retumas
Paladis yra retesnis metalas nei sidabras ar net platina (kaip minėta, vos 210 tonų kasmet išgaunama, palyginti su ~3300 tonų aukso per metus). Ši natūrali retumo savybė reiškia, kad nedidelis paklausos padidėjimas gali ženkliai paveikti kainą – tai investuotojui gali būti naudinga (kai paklausa auga, pasiūla nespėja ir kaina šauna aukštyn). Taip nutiko 2019–2020 m., kai net kelių dešimčių tonų deficitas (santykinai nedidelis kiekis globaliu mastu) sukėlė kainų sprogimą. Ribota pasiūla taip pat reiškia, kad neįmanoma greitai smarkiai padidinti gavybos – naujos kasyklos ar esamų plėtra užtrunka metus. Tai suteikia tam tikrą įmontuotą vertės grindis: jei paklausa lieka bent stabili, pasiūlos apribojimai neleidžia kainai nukristi per žemai ilgam laikui.
Pramoninis poreikis (inelastingumas)
Daugelyje paladžio taikymų (katalizatoriuose, elektronikoje) nėra lengvų pakaitalų: paladžio efektyvumas katalizatoriuje toks, kad jį pakeisti kitu metalu (pvz., platina) sudėtinga be nuostolių efektyvumui arba be didelių inžinerinių pakeitimų. Nors platina gali dalinai pavaduoti paladį, tai ne momentinis procesas – reikalauja iš naujo sertifikuoti katalizatorių, keisti formules. Sidabru ar auksu paladžio apskritai nepakeisi jo srityse. Todėl paladžio paklausa yra pakankamai inelastinga kainai trumpuoju laikotarpiu – net jei kaina kyla, automobilių gamintojai privalo pirkti paladį, kad atitiktų aplinkos normas, nes neturi kito pasirinkimo (bent jau artimiausiu metu). Tai investuotojui gali būti pliusas, nes paklausa neišgaruos vien dėl aukštos kainos (bent jau iki tam tikro kritinio taško).
Nišinis pobūdis = mažesnė konkurencija
Paladžio investicijų rinka dar nėra perpildyta. Daugelis tradicinių investuotojų koncentruojasi į auksą ar sidabrą, o paladis domina labiau specialistus. Todėl galima rasti neefektyvumų rinkoje, kuriuos sumanus investuotojas gali išnaudoti. Pvz., informacijos asimetrija – pramonės dalyviai (autogamintojai, kasyklos) geriau informuoti už finansų spekuliantus, bet investuotojas, sekantis nišinius pranešimus (Johnson Matthey PGM ataskaitas, automobilių pardavimų statistiką), gali gauti pranašumą. Taip pat nišinė rinka kartais sureaguoja su uždelsimu į makro pokyčius, sudarydama progas spėti anksčiau.
Rizikos:
Ekstremalus volatilumas
Dideli kainų svyravimai – dviašmenis kardas. Kaip minėta, paladis gali per kelis mėnesius pabrangti ar atpigti dešimtimis procentų. Toks nepastovumas kelia riziką, kad investuotojas praras reikšmingą kapitalo dalį per trumpą laiką, jei rinka pajudės priešinga kryptimi. Paladis netinka tiems, kas siekia stabilumo – šiuo požiūriu jis neprilygsta auksui (auksas istoriškai išlaiko vertę per krizes, svyravimai mažesni). Sidabras taip pat volatilus, bet jį bent jau lemia ir investicinis poreikis (monetos, juvelyrika), o paladžio kainą beveik vien pramonė „vairuoja“. Todėl investuotojas turi būti pasiruošęs dideliems svyravimams ir turėti stiprią rizikos toleranciją.
Priklausomybė nuo pramonės ciklų
Paladis nėra tradicinis „safe haven“. Jo paklausa gali drastiškai kristi ekonomikos nuosmukio metu. Pavyzdžiui, 2020 m. pavasarį per COVID-19 pradžią, užsidarius automobilių gamykloms, paladžio paklausa momentiškai dingo ir kaina smuko ~40%. Jei ateityje ištiktų nauja gili recesija ar finansų krizė, tikėtina, kad paladis ne apsaugotų portfelį, o dar padidintų nuostolius, nes jo kaina kristų dėl sulėtėjusios pramonės. Tuo tarpu auksas tokiu metu dažnai kyla. Taigi, paladžio jautrumas ekonomikai – didelė rizika, reikia laiku stebėti makroekonomiką.
Mažas likvidumas
Jau aptartas mažesnis likvidumas reiškia, kad rizika likti su sunkiai realizuojamu turtu didesnė. Ypač turint fizinį paladį – parduoti gali būti sudėtingiau, rinkoje mažai pirkėjų. Net ir ETF gali patirti streso: krizės metu, jei daug kas skubės parduoti, ETF valdytojas gali susidurti su poreikiu parduoti fizinį metalą mažiau skaidrioje rinkoje, kas gali plėsti ETF kainos nuolaidą palyginti su grynąja verte. Mažos rinkos rizika taip pat pasireiškia tuo, kad stambūs žaidėjai gali manipuliuoti rinka lengviau. Vienas fondas ar pramoninis pirkėjas, pakeitęs strategiją, gali išjudinti kainą.
Reguliacinė rizika ir technologinės permainos
Kadangi 80–85% paladžio paklausos ateina iš emisijų kontrolės srities, bet kokie pasikeitimai reguliavime ar technologijose gali drastiškai paveikti paklausą. Pvz., jei vyriausybės netikėtai sumažintų emisijų reikalavimus (mažai tikėtina, bet teorinis scenarijus) – paladžio paklausa kristų. Arba, priešingai, jei rytoj būtų atrasta nauja katalizatorių technologija be paladžio, dabartinė jo paklausa galėtų sunykti. Elektromobilių proveržis – reali vidutinio ilgio rizika: jei per artimiausius 10 metų EV užims didžiąją dalį rinkos, paladžio poreikis gali sumažėti kelis kartus. Nors dabartinės tendencijos rodo, kad tai nebus staigus procesas, investuotojas turi stebėti šiuos pakeitimo veiksnius. Paladžio perspektyva labai susieta su vidaus degimo variklio ateitimi; jeigu pasaulis spartins anglies dvideginio mažinimą, paladis ilgainiui gali tapti „perteklinis“ metalas.
Substitucija platina
Nors jau minėta kaip privalumas, kad substitucija nėra lengva, vis dėlto technologiškai įmanoma bent dalį paladžio pakeisti platina benzininiuose katalizatoriuose. Kai paladžio kaina buvo rekordiškai aukšta, autogamintojai ėmė bandyti šią išeitį. Platina istoriškai pigesnė už paladį nuo ~2017 m., todėl ekonominė paskata yra. Jei šie bandymai bus sėkmingi, per keletą metų mes galime matyti paklausos mažėjimą paladžiui, nes platinos dalis katalizatoriuose didės. Tai yra rizika, kad paladis praras dalį rinkos savo „seseriui“ platinai, kas slopintų kainą.
Geopolitinė ir tiekimo rizika
Didelė priklausomybė nuo Rusijos ir PAR reiškia, kad investuotojas į paladį iš dalies lošia ir geopolitinę kortą. Sankcijos, politinis nestabilumas, darbo konfliktai kasyklose – visa tai gali arba sukelti staigų kainos šuolį (jei tiekimas nutrūks), arba sumažinti pasitikėjimą rinkoje. Pavyzdžiui, bet kokia žinia apie Rusijos paladžio eksporto apribojimus nedelsiant pakeltų kainas; tuo tarpu staigus Rusijos pasiūlos padidėjimas (pvz., parduodant strategines atsargas) galėtų nulemti kritimą. Ši rizika dvipusė, sunkiai prognozuojama, bet investuotojui būtina suprasti, kad paladžio rinka labai koncentruota, todėl ne tokia stabili kaip globaliai išgaunamo aukso rinka.
Palyginimas su auksu, sidabru, platina
Auksas
Sidabras
Platina
Auksas
Laikomas saugiu prieglobsčiu, labai likvidus, turintis didelę investicinę paklausą (monetos, ETF), minimalią pramoninę paklausą. Paladis – priešingai, beveik visas pramoninis, mažai tiesioginio investicinio panaudojimo (mažai monetų, juvelyrikos). Todėl auksas portfelyje stabilizuoja, o paladis – labiau spekuliacinis elementas, duodantis galimybę uždirbti iš pramonės ciklų. Likvidumas aukso milžiniškas, paladžio mažas. Tad rizikos profilis: auksas mažos rizikos, paladis – aukštos rizikos, aukštesnės potencialios grąžos.
Sidabras
Turi dvigubą pobūdį: ir pramoninis (apie 50% paklausos), ir investicinis/juvelyrinis (apie 50%). Sidabro rinka didesnė už paladžio, likvidesnė, kaina taip pat kinta smarkiai, bet sidabras turi tūkstantmetę monetinę istoriją, bazę investuotojų fizinį poreikį (pvz., kasmet milijonai uncijų parduodama monetomis, luitais). Paladis to neturi – investuotojai retai perka paladį luitais dėl aukštos kainos ir nežinomumo. Sidabro kainai įtaką daro ir finansų rinkų sentimentas, ir pramonė (saulės baterijos, elektronika). Paladis labiau koncentruotas į vieną – auto pramonę. Todėl sidabras diversifikuotesnis, nors taip pat volatilus. Paladžio privalumas prieš sidabrą – retumas ir didesnė vertė vienetui (investuotojui patogu laikyti didelę vertę nedideliame tūryje), o sidabro privalumas – daugiau likvidumo, lengviau suprantama rinka.
Platina
Artimiausias paladžio pusbrolis. Abu metalai platinos grupės, abiejų paklausa labai priklauso nuo automobilių katalizatorių (tik platina labiau naudojama dyzeliniams varikliams, paladis – benzininiams). Platinos rinka tradiciškai kiek didesnė, nes ji turi ir juvelyrinę paklausą (ypač Azijoje platina papuošalams populiari). Investuotojai taip pat labiau žino platiną – egzistuoja platinos ETF, monetos (pvz., „Platinum Eagle“, „Platinum Maple Leaf“). Pastaraisiais metais paladis lenkė platiną kainos atžvilgiu: nuo ~2017 m. paladis brangesnis, nors prieš tai daugelį metų platina kainavo daugiau. Tai lėmė minėtas deficitas paladžio ir perteklius platinos rinkoje. Ateityje galimas dalinis šių metalų konvergavimas – jei platina bus labiau naudojama vietoj paladžio, paladžio kaina gali leistis, o platinos kilti. Taigi investuotojui verta sekti paladžio:platinos kainos santykį. Šiuo metu (2026 m. pradžioje) šis santykis paladžio naudai (paladis brangesnis už platiną). Paladžio pranašumas – kol kas stipresnė paklausa iš automobilių sektoriaus (daugiau benzininių auto pasaulyje nei dyzelinių, ypač po „dyzelgeito“ skandalo), bet rizika – substitucija. Platina šiek tiek mažiau volatile pastaruoju metu, bet ir jos rinka kenčia nuo tų pačių Pietų Afrikos/Rusijos tiekimo rizikų. Taigi, palyginus: paladis – aukštesnė rizika, galimai aukštesnė grąža; platina – šiek tiek „saugesnė“ PGM su platesniu panaudojimu.
Kriterijus
Paladis
Auksas
Sidabras
Platina
Grąžos potencialas
Retumas
Vertė mažame tūryje
Cikliškumas
Sektoriaus paklausa
Investincinė paklausa
Likvidumas
Rinkos dydis
Diversijfikacija
Paladžio nišinis pobūdis
Verta pabrėžti, kad paladis – nišinis metalas investavimo pasaulyje. Tai ir privalumas (mažiau konkurencijos, didesnis augimo potencialas), ir trūkumas (mažiau informacijos, mažiau rinkos dalyvių stabilizuoja kainą). Jautrumas pramonei reiškia, kad investuotojas iš esmės stato už konkrečios pramonės (auto sektoriaus) ateitį. Jei tikima, kad artimiausią dešimtmetį benzininiai automobiliai neišnyks (dėl hibridų, lėto EV įsisavinimo, naujų rinkų augimo), tuomet paladis gali likti paklausus ir brangus. Jei manoma, kad perėjimas prie EV bus žaibiškas, paladis gali tapti pertekline investicija. Taip pat pramoninis jautrumas lemia, kad paladis nebūtinai išlaikys vertę visomis sąlygomis – pvz., infliacijos metu, jei pramonė stoja, paladis irgi pigs (skirtingai nuo aukso, kuris paprastai brangsta).
Apibendrinimas
Paladžio investavimo patrauklumas slypi jo unikalioje rizikos ir grąžos charakteristikoje – tai aukštos rizikos, aukštos potencialios grąžos aktyvas. Lyginant su auksu/sidabru, jis gali suteikti „spice“ portfeliui, bet nereikėtų jo maišyti su „apsidraudimu“ ar saugiu aktyvu – paladis tokios rolės neatlieka. Lyginant su platina, paladis pastaraisiais metais buvo pelningesnis, bet ateities nežinomybė dėl substitucijos gali tai pakeisti. Tad investuotojas turėtų skirti paladžiui tik nedidelę portfelio dalį, įvertinęs visus minėtus privalumus ir rizikas, ir pasiruošti potencialiai audringai kelionei šios žaliavos rinkoje.
Investavimo strategijos: kaip, kada ir kokia forma investuoti, kaip diversifikuoti portfelį
Investuojant į paladį, būtina įvertinti tiek privalumus, tiek rizikas lyginant jį su kitais tauriaisiais metalais. Paladis turi unikalių savybių, dėl kurių gali praturtinti portfelį, tačiau taip pat pasižymi rizikos veiksniais, kurių nepastebėtume tradiciniuose tauriuosiuose metaluose.
Investavimo į paladį strategijos
Investavimo į paladį strategija turėtų derėti su investuotojo patirtimi, rizikos tolerancija ir bendru portfelio tikslu. Kadangi paladis – nepastovi ir nišinė priemonė, svarbu aiškiai apibrėžti kodėl ir kaip į jį investuojama. Štai keletas gairių ir strateginių patarimų tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems investuotojams:
Ilgalaikė diversifikacija mažomis porcijomis:
Pradedantiesiems investuotojams, kurie jau turi bazinį portfelį (akcijų, obligacijų, galbūt aukso), paladis gali būti patrauklus kaip diversifikatorius. Tačiau dėl rizikingumo rekomenduojama skirti jam tik nedidelę portfelio dalį, pvz., 5% ar mažiau. Strategija galėtų būti pamažu kaupti fizinio paladžio (pvz., įsigyti vieną monetą ar nedidelį luitą kas tam tikrą laikotarpį) ar perkant ETF vienetus periodiškai. Toks dolerio kainos vidurkinimas (periodinis pirkimas) padeda suvaldyti įėjimo riziką, nes nelabai svarbu, ar pataikysite tiksliai ant dugno ar piko – vidutinis įsigijimo kaštas išsilygins. Laikant ilguoju laikotarpiu (5-10 metų), tikimasi, kad pramonės poreikis ir ribota pasiūla palaikys kainą augimo trajektorijoje, tad šios mažos investicijos gali duoti gražią grąžą, be to, prideda portfeliui „hedge“ atveju, jei kiti aktyvai keistai koreliuotų (pvz., tam tikrais ciklais paladis gali kilti, kai kiti investiciniai aktyvai stagnuoja).
Taktinis laiko parinkimas (market timing)
Pažengę investuotojai gali mėginti aktyviau spekuliuoti paladžio kainos svyravimais. Tam reikia sekti rinkos indikatorius: automobilių pardavimų statistiką (jei matomas ilgalaikis kritimas, gali signalizuoti paklausos smukimą), naujų emisijų normų įsigaliojimą (tai paprastai didina katalizatorių paklausą – pvz., jei kitais metais Kinijoje įsigalios griežtesni standartai, katalizatorių gamintojai iš anksto kaups paladį), gamintojų sandėlių lygius, centrinio banko politiką (pvz., jei ekonomika skatinama, automobilių rinka gali atsigauti). Remiantis tokiais signalais, galima bandyti nusipirkti nuosmukio metu (kai kaina kritusi dėl ciklinio veiksnio, bet ilgalaikė paklausa nesunaikinta) ir parduoti per piką. Istoriškai, daug investuotojų bandė laiku išnaudoti paladžio pakilimus, tačiau tai labai sudėtinga – rinka gali likti ir perpirktą ilgai arba kristi toliau, nei atrodo logiška. Todėl toks „timingo“ metodas labiau tinka patyrusiems ir didelę riziką toleruojantiems treideriams. Vienas pavyzdys – 2020 m. vasarį pasiekus rekordą ~$2800, keletas analitikų įspėjo apie burbulo riziką, nes kainos buvo gerokai virš gamybos sąnaudų ir automobilių pramonė jau pradėjo substituciją. Tas, kas pardavė ties piku, vėliau galėjo pigiau atpirkti. Tačiau atpažinti piką realiu laiku sunku – tam reikia ir sėkmės.
Forma priklausomai nuo tikslo
Jei investuojama su tikslu laikyti ilgam (5+ metams) kaip vertės saugotoją/dalį portfelio diversifikacijos, protinga rinktis fizinį paladį arba fiziniu metalų dengtu ETF. Fizinis metalas patikimesnis ilgalaike prasme – net jei finansų sistemoje per tą laiką kažkas nutiks, jūs turėsite metalą. Tačiau ilgam fiziniam laikymui svarbu spręsti saugojimo klausimą. Galima pasitikėti patikimais pardavėjais, kurie siūlo saugojimą seifuose (kai kurios platformos – galbūt ir Florinus – teikia saugojimo paslaugą su draudimu). Jeigu tikslas yra trumpalaikė prekyba (kelios savaitės, mėnesiai, spekuliacinė pozicija), žinoma, patogiau ETF arba ateities sandoriai. Su jais greitesnis įvykdymas, mažesni kaštai trumpuoju laikotarpiu.
Diversifikacija su kitais PGM
Viena strategija pažengusiems – žaisti paladžio ir platinos (arba rodžio) santykiu. Pvz., jei paladžio kaina labai aukšta palyginti su platina, galima spėti, kad ilgainiui atsiras substitucija ir paladis pigs, o platina brangs. Tada investuotojas gali pardavinėti (short) paladžio ETF ir pirkti platinos ETF, tikintis, kad skirtumas susitrauks. Atvirkštinė situacija – jei paladis smarkiai atpigo, o platina pabrango, galbūt laikas persiorientuoti atgal į paladį. Šios „porinės prekybos“ (pair trade) strategijos reikalauja gero rinkos supratimo, bet leidžia išlošti net neutralioje rinkoje (uždirbama iš santykio pokyčio, ne būtinai absoliutaus kilimo). Reikia atkreipti dėmesį, kad rodžio ar rutenio rinkos dar mažiau likvidžios, tad veikti atsargiai.
Stop-loss ir rizikos valdymas
Dėl paladžio didelio volatilumo, labai svarbu turėti griežtus rizikos valdymo metodus. Jei perkate paladžio kaip spekuliacinę dalį, verta nustatyti stop-loss orderius arba bent jau psichologines ribas: pvz., jei kaina nukrenta 15-20% nuo pirkimo, poziciją uždarau, kad išvengčiau tolesnių nuostolių. Taip pat patartina neturėti per didelės sverto (jei naudojatės ateities sandoriais ar skolintomis lėšomis), nes staigus neigiamas judesys gali sunaikinti kapitalą. Paladis gali per dieną pajudėti 5-10%, tad stop-loss apsaugo nuo pražūtingų netikėtumų.
Laikymo horizonto nustatymas
Jei įsigyjate paladžio su tikslu ilgalaikė investicija, turėkite omeny, kad dabartinis paladžio vaidmuo (katalizatoriuose) po ~10-15 metų gali kisti dėl elektromobilių. Tad „ilgalaikis“ šiuo atveju galbūt reiškia horizontą iki 2030-ųjų vidurio. Vėliau būtina persvarstyti, kokia dalis autoparko pasaulyje vis dar naudoja katalizatorius, ar paladis randa kitų panaudojimų (pvz., vandenilio energetikoje, kuro elementuose – jeigu ten bus proveržis, paladis gali atrasti naują nišą). Investuotojui protinga iš anksto planuoti išėjimo strategiją: pavyzdžiui, „parduosiu paladį, kai elektromobilių pardavimai pasieks 50% rinkos“ arba „kai paladžio kaina vėl viršys tam tikrą lygį, kuris man atrodo pervertintas“. Turint planą, mažiau emocinių sprendimų vėliau.
Portfelio integracija
Paladis neturėtų būti nagrinėjamas izoliuotai. Apgalvokite, kaip jis derės su kitais aktyvais. Jei jau turite daug cikliškų investicijų (pvz., pramonės akcijų), paladis pridės dar vieną ciklišką komponentą – gal portfeliui tai bus per daug jautru ekonomikai. Gal tuomet reiktų subalansuoti su defenzyviais aktyvais (kaip auksas ar obligacijos). Atvirkščiai, jei portfelis labai konservatyvus, truputis paladžio gali padidinti pelningumo potencialą. Diversifikavimo esmė – nepridėti vienodo pobūdžio rizikos per daug. Paladis, platina, rodžio iš esmės visi susiję su automobilių sektoriumi – turint visų daug, portfelis bus stipriai koncentruotas. Gal geriau rinktis vieną PGM metalą, kuris atrodo perspektyviausias (šiuo metu paladis buvo tas, bet ateity gali būti platina dėl energijos pereigos ir vandenilio ekonomikos). Taigi, neperkraukite portfelio vienos nišos metalais.
Stebėti rinkos nuotaikas
Paladžio rinkoje daug lemia momentum ir nuotaikos. Kai kaina kyla, dažnai ji peršoka fundamentalią vertę dėl FOMO (investuotojų baimės praleisti augimą). Kai krenta – gali kristi perdėtai dėl panikos. Pažangesnė strategija – bandyti būti kontraru: pirkti, kai kiti bijo (pvz., jei paladis nukrito, o fundamentaliai pramonė vis dar reikalauja metalo), ir parduoti, kai visi euforijoje (kaip 2020 m. pradžioje, kai žiniasklaida mirgėjo antraštėmis apie rekordinį paladį). Žinoma, tai lengviau pasakyti nei padaryti. Tam reikia patirties ir tvirto įsitikinimo savo analize.
Kada investuoti?
Laiko parinkimas priklauso nuo rinkos ciklų aptarto 6 skyriuje. Bendru atveju, po didelių kainos korekcijų (kaip ~2023 m. pabaigoje) gali būti patrauklus momentas pradėti kaupti paladį, jei tikima, kad paklausa atšoks. Reikėtų vengti eiti „va bank“ ties rekordais, nebent tai dalis trumpalaikės prekybos plano. Galiausiai, reguliarumas ir disciplina dažnai duoda geresnį rezultatą nei bandymas nuspėti tikslų dugną ar viršūnę.
Kaip diversifikuoti portfelį su paladžiu? Keletas praktinių patarimų čia būtų:
Laikykitės taisyklių: pvz., ne daugiau 5-10% portfelio į nišines žaliavas (paladį, platiną, kt.).
Jei turite aukso ir sidabro, pridėjus šiek tiek paladžio, gausite platesnį metalų krepšelį – tai apsaugo nuo to, kad viena rinka (pvz., investicinio aukso) stagnuos, tuo tarpu pramoniniai metalai gali kilti.
Galima naudoti strategiją „core and satellite“: branduolys portfelio – saugesni aktyvai (pvz., auksas, S&P 500 fondas), o paladis – mažas palydovas pelnui padidinti, su kuriuo aktyviai žaidžiama.
Diversifikuoti galima ir laike – t.y. neskubėti investuoti visos numatytos sumos iškart, o išdėlioti per kelis etapus, įvertinant rinkos pokyčius.
Apibendrinimas
Investavimo strategija į paladį turėtų būti gerai apgalvota, labiau aktyvi nei pasyvi (nebent labai mažomis dalimis kaip diversifikacija). Reikia nuolat sekti rinkos fundamentiką, nes paladžio vertė tiesiogiai kyla iš realios paklausos/pasiūlos, o ne vien investuotojų lūkesčių kaip auksui. Tinkamai pritaikius, paladis gali tapti ir pelninga proga, ir svarbiu mokytoju investuotojui, mokančiu disciplinos bei rinkos cikliškumo supratimo.
Praktiniai patarimai: kaip patikrinti autentiškumą, pasirinkti patikimą tiekėją, kokių klaidų vengti
Investuojant į fizinį paladį (luitus ar monetas), labai svarbu praktiniai aspektai, kad investicija būtų saugi ir sklandi. Pateikiame keletą praktinių patarimų pradedantiems ir net pažengusiems investuotojams, liečiančių autentiškumo patikrą, tiekėjų pasirinkimą bei dažniausiai pasitaikančių klaidų vengimą.
Paladžio autentiškumo patikra:
Pirkite sertifikuotus luitus/monetas:
Rinkoje paladžio gaminiai paprastai parduodami su atitinkamais sertifikatais. Pvz., luitai turi gamintojo sertifikatą (kortelę), nurodančią svorį, grynumą (999.5) ir unikalų numerį. Žinomų rafinavimo įmonių, tokių kaip PAMP, Valcambi, Heraeus, luitai yra pripažįstami tarptautiniu mastu, su jų produkcija rizika gauti netikrą produktą minimali, nes kiekvienas luitas turi apsaugos elementus (hologramas, reljefus) ir jų falsifikavimas sudėtingas. Monetos (pvz., Canadian Maple Leaf, American Eagle) kaldinamos valstybinių kalyklų, turi nominalą ir sudėtingus dizaino elementus – tai taip pat sunkiai padirbama.
Naudokitės neardomais testais
Yra keletas paprastų testų, kuriuos galima atlikti patiems arba pas juvelyrą. Vienas – magneto testas: paladis nėra feromagnetikas (nelimpa prie magneto). Jei luitas ar moneta stipriai pritraukiama magneto, tai ženklas, kad viduje gali būti geležies ar kitų priemaišų. Tiesa, volframas ir daug kitų galimų padirbinėjimo metalų irgi nemagnetiški, tad magneto testas tik atskiria akivaizdžius falsifikatus su geležimi arba nikelio pagrindu. Kitas – garso testas (ping test): taurūs metalai skamba specifiniu aukštu, ilgai trunkančiu skambesiu numetus ant paviršiaus ar stuktelėjus (panašiai kaip moneta permetama). Padirbiniai dažnai turi duslesnį, trumpesnį garsą. Yra net mobiliųjų programėlių, kurios analizuoja monetos skambesį ir lygina su etalonu.
Profesionali patikra
Jei investuojate didesnę sumą arba kyla abejonių, galima kreiptis į specializuotą laboratoriją ar juvelyrą dėl XRF (X-ray fluorescence) spektrometrijos testo. Šis neardomas testas per kelias sekundes nustato metalo cheminę sudėtį paviršiuje – parodo, ar tai tikrai Pd ~99,95%. Už tokias paslaugas gali tekti susimokėti nedidelį mokestį, bet dėl ramybės verta, ypač perkant ne iš oficialių kanalų.
Patikimo tiekėjo pasirinkimas
Pirkite iš žinomų, sertifikuotų pardavėjų
Tauriųjų metalų acija – kritiškai svarbu. Rekomenduojama rinktis oficialius dilerių tinklus ar platformas, kurios specializuojasi investicinių metalų prekyboje. Pavyzdžiui, Florinus platforma (kaip šio straipsnio konionuojasi kaip ekspertinė tauriųjų metalų investavimo platforma, taigi greičiausiai užtikrina sertifikuotą produktų kilmę, patikrą ir saugumą. Patikimi pardavėjai teikia autentiškumo sertifikatus, turi aiškias sąlygas ir kainodarą (kainos skelbiamos skaidriai, spredai pagrįsti). Venkite neaiškių skelbimų ar atsitiktinių tarpininkų, žadančių “pigiau rinkos” – dažniausiai taip bandoma realizuoti padirbinius arba nekokybiškus gaminius.
Aptarnavimas ir saugojimo galimybės
Patikimi tiekėjai dažnai siūlo saugojimo paslaugas seifuose bei draudimą. Jei planuojate investuoti didesnę sumą, gali būti verta laikyti metalą pardavėjo siūlomoje saugykloje – tai apsaugota nuo vagysčių namuose, dažnai apdrausta. Florinus ar panašios platformos, orientuotos į investuotojus, tikėtina turi tokias paslaugas. Be to, atkreipkite dėmesį į aptarnavimo kokybę: ar pardavėjas suteikia konsultacijas, ar gali patarti dėl pirkimo/pardavimo laiko, supažindina su rinkos tendencijomis. Ekspertinis patarimas – Florinus a jų pozicionavime, tad naudokitės proga klausti ir mokytis iš pardavėjo.
Kainų skaidrumas
Būkite atidūs kainodarai: patikimi pardavėjai rodo dabartinę rinkos kainą ir savo antkainį. Antkainiai fiziniam paladžiui paprastai didesni nei auksui dėl mažesnės apyvartos, bet vis tiek turėtų būti protingi (pvz., 5–10% virš spot kainos už standartinę monetą ar luitą – daugmaž įprasta riba). Jei siūloma kaina gerokai viršija rinkos kainą (pvz., +20% ar daugiau), pasidomėkite kodėl – gal tai reta kolekcinėei ne, galbūt pardavėjas tiesiog nepalankus kyginkite kelių tiekėjų kainas.
Kokios klaidos dažniausiai daromos ir kaip jų vengti:
Neįvertinama rizika ir nepastovumas.
Viena didžiausių klaidų – manyti, kad taurus visada garantuos pelną. Kaip aptarėme, paladis yra labai nepastovus. Klaida būtų investuoti didelę sumą be plano, o kainai smarkiai svyruojant – panikuoti. Venkite euforijos pirkdami ties kainų piku (2020 m. daugybė naujokų pirko ties $2500–2800/oz manydami, kad kils toliau, o vėliau patyrė nuostolių, kai kaina krito). Turėkite strategiją: kodėl perkate, kokiam laikui, kokią riziką prisiimate. Nesekite aklai minios nuotaikų.
Nepatikrinti šaltiniai.
Kita pirkimas iš nepatikimų pardavėjų dėl šiek tiek pigesnės kainos. Taurieji metalai deja nėra apsaugoti nuo padirbinių – rinkoje pasitaiko padirbtų luitų, dažniausiai volframu užpildytų (volframas turi panašų tankį, padengiamas plonu paladžio sluobandymas sutaupyti 2–3% gali baigtis praradus 100% investicijos. Visada rinkitės patikimutiek žemesnę kainą. Jei randate „sandorį“ gerokai pigiau nei kitur – tai raudona vėliava.
Neadekvatus saugojimas
Fizinio paladžio pirkėjai kartais nepagalvoja, kur jį laikys. Paladis – brangus metalas, uncija kainuoja virš 1000 eurų, tad net keletas monetų yra didelės vertės. Klaida būtų laikyti jas namuose neapsaugotas (stalčiuje, spintoje) – ystės ar netyčinio praradimo atveju (gaisras, užliejimas). Investuokite į seifą namuose arba naudokitės banko depozitine dėžute ar pardavėjo saugykla. Taip pat neafišuokite aplinkiniams apie savo investicijas – būta atvejų, kai kolekcionieriai nukentėjo dėl per daug viešumo. Diskretiškumas – geriausias draugas saugumo klausimu.
Nepatikrinami sertifikatai
Kiekvienas luitas turi sertifikatą, bet kyla klausimas – ar pats sertifikatas nėra suklastotas? Kai perkate, atidžiai apžiūrėkite sertifikato kokybę, antspaudus, parašus. Idealu, jei pardavėjas suteikia tiesioginę kilmės grandinę – t.as tiesiai iš gamintojo. Yra gamintojų, kurie suteikia galimybę internete patikrinti luito numerį. Pasinaudokite tuo. Taip pat monetoms – žiūrėkite detales: klastotės dažnai turi neryškias smulkmenas, neatitinka oficialaus dizaino milimetrų tikslumu.
Nesusipažįstama su mokesčiais ir reglamentais
Priklausomai nuo šalies, taurieji metalai gali būti apmokestinami PVM ar kitais mokesčiais. Lietuvoje investiciniam auksui taikoma PVM lengvata (0%), bet paladis, platina, sidabras apmokestinami 21% PVM, jei perkate ES viduje iš pardavėjo. Tai ženkli priedo suma. Todėl kai kurie investuotojai perka per specializuotas schemas ar sandėlius užsienyje be PVM, tačiau tai sudėtingiau. Reikia šiuos aspektus iš anksto išsiaiškinti, kad nebūtų netikėtumų – pvz., užsisakę monetas iš kitos šalies, gausite sąskaitą su PVM. Taip pat, planuojant parduoti, pasidomėkite, ar yra kokie muito ar deklaravimo reikalavimai, jei siunčiate metalą per sienas.
Emocinis prisirišimas prie investicijos.
Psichologinė klaida – įsimylėti savo investiciją ir nepaisyti realybės. Galbūt pirkote paladį po $2500 su vizija, kad “tai ateities metalas, būtinai kils iki $5000”. Jei situacija pasikeitė (pvz., staigus EV pardavimų šuolis sumažino paklausą), investuotojas turi pripažinti naujus faktus. Nepasiduokite patvirtinimo šališkumui: sekite rinkos naujienas, o ne tik tas, kurios palaiko jūsų tikėjimą. Jei aplinkybės rodo, kad paladžio perspektyvos silpsta, nedvejodami persvarstykite poziciją, net jei tai reiškia išeiti su nuostoliu. Svarbu portfelio sveikata, o ne ego.
Papildomi patarimai:
Dokumentuokite pirkinius.
Laikykite pirkimo sąskaitas, sertifikatus suvestus į registrą. Tai padės tiek sekant investicijos vertę, tiek parduodant (bus įrodymas dėl kilmės ir autentiškumo), tiek draudimo atveju (jei laikote namie ir dra.
Sekite rinkos kainas.
Net jei investuojate ilgam, verta retkarčiais patikrinti, kokia paladž Yra daugybė šaltinių internete, rodiklių. Tai padės suprasti, ar pardavėjo siūloma kaina adekvati, taip pat jausite rinkos pulsą – galbūt net nuspręsite papildyti ar sumažinti turimą kiekį palankiomis akimirkomis.
Mokykitės iš ekspertų.
Mokykitės iš ekspertų. PlFlorinus skelbiasi teikiančios ekspertų įžvalgas – pasinaudokite tuo. Skaitykite rinkos apžvalgas, Johnson Matthey metinius PGM raportus, bankų analizes. Kuo daugiau suprasite apie paladžio rinką, tuo geresnius sprendimus priimsite ir išvengsite naivių klaidų.
Atsakingas požiūris į investicijas į paladį – tai deramas atidumas detalėms (autentiškumui, saugojimui), tinkamų partnerių pasirinkimas ir nuolatinis žinių gilinimas. Taip jūsų investicija bus ne tik saugesnė, bet ir labiau užtikrinta galimų grąžų prasme.
Pradėk investuoti
su Florinus ID
Rekomenduojame paraišką pildyti telefonu - proceso metu
reikės naudoti kamerą
We use cookies to ensure the proper functioning of the website, for traffic analysis, marketing and content personalization. Necessary cookies are essential for the functioning of our website. These cookies are always active and do not require your consent. You can find more information about cookies in our privacy policy.
Funkcinės tinklapio technologijos
Šioje svetainėje yra naudojamos tam tikros technologijos, kurios būtinos šios svetainės pilnaverčiam funkcionavimui. T.y. būtini (funkciniai) slapukai (angl. "cookies"). Šie slapukai yra automatiškai naudojami.
Statistinės bei analitinės technologijos
Šioje svetainėje yra naudojami analitinių bei statistinių įrankių slapukai (angl. "cookies"). Šie slapukai nėra privalomi. Jų paskirtis yra analizuoti vartotojų lankomumo istoriją, padėti pagerinti svetainės naudojamumą bei patogumą. Analitiniai slapukai, klasifikuojami šioje kategorijoje, yra nepersonalizuoti; iš patikimų partnerių su etiškomis duomenų registravimo praktikomis.
Išorinės technologijos, susijusios su reklama, vartotojų stebėsena
Slapukai, klasifikuojami šioje kategorijoje, apima reklamos agentūrų bei reklamos tinklų siūlomas technologijas. Šie slapukai nėra privalomi. Tai slapukai, kurių pagalba yra kaupiama personalizuota bei asmeninė informacija apie vartotoją; atliekamas duomenų profiliavimas reklamos tikslais.
Reject all
Sutinku su visais
Išsaugoti pasirinkimus
Slapukų veikimo nustatymai
Reject all
Sutinku su visais
Personalizuoti nustatymus