Tirgus cena (EUR Priekš 1 oz)
Kontakti
Zelts
Sudrabs
Valūta
Diagrammas
Профил
Jūsu grozs ir tukšs
Mans grozs -
Notīrīt grozu
Cena ar PVN ...
PVN ...
Pirkt
Dārgmetālu cenas grozā tiek rezervētas uz 10 minūtēm, pēc tam cenas tiks atjaunotas un tiks rezervētas atkārtoti.
Sidabras – taurioji žaliava ir ilgalaikė investicinė priemonė
Sidabras nuo senų laikų žavi žmoniją savo spindesiu, vertingomis savybėmis ir plačiu pritaikymu. Tai ne tik taurusis metalas, naudotas papuošalams ar monetoms – šiandien sidabras atlieka ir svarbų vaidmenį pramonėje, o taip pat vertinamas kaip prieinama ilgalaikė investicija. Investuotojai sidabrą renkasi norėdami diversifikuoti portfelį ir apsisaugoti nuo infliacijos, kadangi jo vertė linkusi išlikti stabili ar net augti, kai kitų aktyvų kainos krinta. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime sidabro istoriją, fizines savybes, pramoninius panaudojimo būdus bei investavimo aspektus – nuo luitų ir monetų iki rinkos pasiūlos/paklausos dinamikos, rizikos valdymo ir psichologinių investavimo aspektų. Straipsnis skirtas tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems investuotojams – jame rasite ir bazinių žinių, ir ekspertinių įžvalgų, padėsiančių suprasti sidabrą kaip universalų, praktišką, istoriškai vertingą ir potencialiai pelningą investicinį objektą.
Sidabro istorinė reikšmė
Sidabras yra vienas iš septynių antikos metalų, žinomų žmonijai nuo priešistorinių laikų, ir jo naudojimo istorija siekia bent 5000 metų. Spėjama, kad sidabras pirmąkart pradėtas išgauti apie 3000 m. pr. Kr. Anatolijoje (dabartinėje Turkijoje), ir šis brangusis metalas padėjo klestėti ankstyvosioms Artimųjų Rytų civilizacijoms. Maždaug 1200 m. pr. Kr. sidabro gavybos centras persikėlė į Senovės Graikiją (Lavriono kasyklas), kurių sidabras finansavo Atėnų miesto-valstybės augimą. Iki 100 m. po Kr. pagrindiniu sidabro šaltiniu tapo Iberijos pusiasalis – Ispanijos kasyklos gausiai tiekė sidabrą Romos imperijai, sudarydamos jos ekonomikos pagrindą. Vėlesniais amžiais sidabro gavyba išaugo Vidurio ir Pietų Amerikoje – po Kolumbo kelionių už Atlanto europiečiai atrado milžiniškus sidabro klodus Meksikoje, Peru, Bolivijoje (garsusis Potosi kalnas) ir kitur. Naujieji atradimai XVI–XVIII a. iš esmės pakeitė pasaulio sidabro rinką – manoma, kad vien per kolonijinės Ispanijos laikotarpį Amerikos kasyklos išleido į apyvartą milijonus kilogramų sidabro, finansavusio imperijų augimą ir pasaulinę prekybą.

Dėl savo retumo ir vertės sidabras tūkstančius metų funkcionavo kaip valiuta. Jau ~600 m. pr. Kr. Lydijos karalystėje (Mažojoje Azijoje) buvo kaldinamos pirmosios pasaulio monetos iš elektrumo – natūralaus aukso ir sidabro lydinio. Vėlesnės civilizacijos sekė šiuo pavyzdžiu: Senovės Graikijoje cirkuliavo sidabrinės drachmos, Romoje – denarai, islamiškame pasaulyje – sidabriniai dirhemai, Indijoje – rupijos, Ispanijos imperijoje – legendiniai sidabriniai „aštuonių realų“ doleriai. Per šimtmečius daugelio šalių pinigų sistemos rėmėsi sidabru – buvo vadinamieji sidabro standartai, kai valiutos vertė apibrėžiama tam tikru sidabro kiekiu. Tai tęsėsi iki pat XX a. – sidabras ilgai išliko kasdienių monetų sudedamoji dalis. Pavyzdžiui, JAV dolerio monetos iki 1964 m. buvo kaldinamos iš sidabro lydinio, kol mažėjant atsargoms ir kylant kainai sidabras buvo iš apyvartos monetų sudėtyje išimtas. Nors šiandien nacionalinės valiutos nebeparemtos sidabru, jo istorinė reikšmė pinigų sistemoje išlieka – investicinio sidabro monetos dažnai kaldinamos su nominalia verte (pvz., 1 doleris ar 5 eurai), o finansų rinkose sidabras turi atskirą ISO valiutos kodą XAG, priskirtą tik keturiems tauriesiems metalams (auksui, sidabrui, platinai ir paladžiui).

Apibendrinant, sidabras yra gausiausias iš trijų pagrindinių tauriųjų metalų (aukso, platinos ir sidabro) gamtos išteklių prasme – geologinėje plutoje jo randama daugiau nei aukso ar platinos. Vis dėlto gryno (grynuoliuose aptinkamo) sidabro kiekis ribotas, o išgavimo kaštai dideli, todėl sidabras vertingas. Skaičiuojama, kad sidabras žemėje aptinkamas ~17 kartų dažniau nei auksas, tačiau pagal kainą auksas sidabrą lenkia dešimtis kartų. Sidabras tradiciškai vadinamas „varguolių auksu“, tačiau ne dėl menkesnės vertės, o dėl to, kad jis prieinamesnis smulkiesiems investuotojams – už tą pačią sumą galima įsigyti gerokai daugiau sidabro gramų nei aukso. Šiandien sidabras kartu su auksu lieka populiariausiais tauriaisiais metalais investavimui, parduodamas luitų, monetų pavidalu arba finansinių priemonių forma. Aptarę istoriją ir savybes, toliau panagrinėsime sidabro praktinį panaudojimą ir vaidmenį šiuolaikinėje ekonomikoje.
Sidabrinė Atėnų tetradrachma, Graikija, apie 454–404 pr. m. e.
Sidabrinė tetradrahma, Egiptas, karalius Ptolemajas I (305–283 pr. m. e.).
Bizantiškas sidabrinis antspaudas‑žiedas, VI a., kilęs iš Irano
Senovės Egipto sidabrinė Amon‑Ra statulėlė, Bubastis (dab. Zagazig, Egiptas), III tarpinio periodo laikotarpis ~1070–730 pr. Kr.
47
Ag
Sidabras
107.868
Fizikinės ir cheminės sidabro savybės
Sidabras (cheminis simbolis – Ag, atominis skaičius 47) – tai minkštas, blizgus, baltai pilkšvas taurųjų metalų grupės elementas. Jis pasižymi išskirtinėmis fizikinėmis savybėmis: sidabras turi didžiausią elektros ir šilumos laidumą bei šviesos atspindėjimą iš visų metalų. Dėl laisvojo vieno s-elektrono ir pilnai užpildytos d-elektronų sluoksnio, sidabras lengvai perduoda elektros krūvį ir šilumą, todėl yra nepakeičiamas laidininkas net ir apsinešęs sulfido apnašomis. Sidabras taip pat labai plastiškas ir kalus – jį galima ištempti į ypač ploną vielą arba iškočioti į plėvelę; grynas metalas yra palyginti minkštas (2,5 pagal Moso skalę), todėl papuošaluose dažniausiai lydomas su variu, kad būtų kietesnis. Sidabras kristalizuojasi kubinėje plokščių centruotoje gardelėje, jo tankis apie 10,5 g/cm³, lydymosi temperatūra ~961,8 °C, o virimo – ~2162 °C. Chemiškai sidabras priskiriamas „tauriesiems“ metalams – jis gana atsparus korozijai ir oksidacijai (nors ore ilgainiui patamsėja dėl reakcijos su sieros junginiais, sudarydamas sidabro sulfido apnašas). Šios savybės lėmė, kad sidabras nuo seniausių laikų laikomas vertingu metalu ir kartu su auksu bei platina yra plačiai naudojamas kaip investicinis taurusis metalas.
Sidabro naudojimas pramonėje
Sidabras išsiskiria ne tik istorine monetarine verte – šis metalas būtinas ir įvairiose pramonės šakose dėl unikalių cheminių-fizikinių savybių.
Elektronikoje
Sidabras naudojamas elektros grandinėse, kontaktuose, jungikliuose, lustų komponentuose, laidžiuosiuose dažuose spausdintinėms plokštėms gaminti ir kt. Sidabras pasižymi geru elektros laidumu net ir pasidengęs paviršine oksido ar sulfido plėvele, todėl sidabriniai kontaktai užtikrina patikimą signalų perdavimą. Istoriškai sidabro folija ir detalės buvo naudojamos vakuuminėse radijo lempose, o šiuolaikinėje elektronikoje sidabro pastos ir lydiniai naudojami jungiant puslaidininkinius elementus. investicijų portfelį.
Saulės energetika
Saulės energetika – tai sritis, kur sidabras itin svarbus: tipinėje saulės baterijoje (fotovoltiniame modulyje) esantis sidabrinės pastos kiekis siekia ~15–20 gramų sidabro vienam moduliui. Sidabro turintys laidūs klijai formuoja elementų elektrodus, rinkdami elektros srovę – be sidabro sunkiai išsiversime gaminant saulės paneles, o plečiantis atsinaujinančios energetikos sektoriui, auga ir pramoninis sidabro poreikis. Skaičiuojama, kad saulės baterijos ir vėjo jėgainės šiandien sudaro daugiau nei pusę visos metinės sidabro paklausos.
Medicina ir sveikatos apsauga
Dar viena sritis, kurioje sidabras atrado savo nišą. Sidabras pasižymi stipriu antibakteriniu, antimikrobiniu poveikiu: sidabro jonai ar nanoproduktai naikina bakterijas, nes sutrikdo jų fermentų veiklą ir genetinę medžiagą. Dėl to sidabro junginiai naudojami žaizdų tvarsčiuose (pvz., sidabro sulfadiazino kremuose nudegimams gydyti), sidabru dengiami kateteriai, implantai, chirurginiai instrumentai siekiant sumažinti infekcijų riziką. Antibakteriniai sidabro poveikio tvarsčiai skatina gijimą, o tekstilės gaminiai su sidabro nanodalelėmis neleidžia daugintis bakterijoms ir panaikina kvapus. Sidabro pagrindu gaminami net dantų priežiūros preparatai (pvz., sidabro fluorido tirpalai dantų ėduonies profilaktikai). Svarbu paminėti, kad sidabras netoksiškas žmogaus audiniams (priešingai nei, pvz., gyvsidabris), todėl saugus naudoti medicinoje.
Chemijos pramonė
Chemijos pramonėje sidabras veikia kaip katalizatorius tam tikrose reakcijose (pvz., etileno oksido gamyboje), be to, sidabro junginiai naudojami veidrodžių gamyboje (sidabro nitrato redukavimas sukuria veidrodinį paviršių), vandens filtravimo sistemose (sidabras naikina mikroorganizmus vandenyje). Sidabru dengti indai ir stalo įrankiai (sidabriniai stalo įrankiai, taurės) vertinami ne tik dėl estetikos, bet ir dėl antibakterinių savybių – sidabras neleidžia daugintis mikrobams ant paviršių. Taip pat sidabro nitratas seniau naudotas medicinoje kaip dezinfekantas (pvz., naujagimių akių lašuose nuo infekcijų).
Fotografija
Nors šiandien jau labiau nišinis panaudojimas, istoriškai buvo milžiniška sidabro vartotoja. Klasikinė juostelinė fotografija ir rentgeno spindulių filmai naudojo sidabro halogenidų emulsijas, kurios šviesai veikiant keičiasi negrįžtamai. XX a. didžiulė dalis išgaunamo sidabro keliaudavo būtent į fotomedžiagas. Skaitmenizavus fotografiją, šis poreikis sumenko, tačiau vis dar naudojamas specializuotuose filmuose ir meno fotografijoje.
Juvelyrika ir meno dirbiniai
Juvelyrika ir meno dirbiniai iš sidabro – tai tradicinis panaudojimas, kuris tebėra svarbus. Sidabras lengvai poliruojamas iki veidrodinio spindesio, todėl puikiai tinka papuošalams, indams, dekoratyviniams objektams. Grynasis sidabras yra per minkštas kasdieniams gaminiams, tad paprastai naudojami lydiniai: dažniausiai sterlingas sidabras (92,5% Ag + 7,5% Cu), taip pat 80% ar 83,5% prabos lydiniai skirtingose šalyse. Sidabro papuošalai ir dirbiniai pasižymi prabanga, nors yra kur kas pigesni nei auksiniai – todėl sidabras dažnai pasirenkamas tiems, kas nori taurumo už prieinamą kainą. Sidabro trūkumas – polinkis patamsėti (apsinešti sulfido sluoksniu), bet tai išsprendžiama periodiškai valant paprastais būdais (pvz., specialiais tirpalais ar pastomis). Įdomu, kad dauguma „sidabrinių“ indų ar instrumentų iš tikro yra sidabru dengti (pasitelkiant galvaninį dengimą), o ne gryno sidabro masyvo – taip sumažinant kainą, bet išlaikant paviršiaus sidabrinį spindesį.
Apibendrinimas
Sidabras yra universaliai pritaikomas metalas. Nuo jūsų išmaniojo telefono ir saulės modulio iki žiedo ant piršto ar senovinės monetos kolekcijoje – daugybėje vietų slypi sidabras. Sidabro dvejopas pobūdis (ir pramoninė žaliava, ir investicinis metalas) daro jį unikalų: jo kainą veikia ne tik investuotojų nuotaikos, bet ir reali pramonės paklausa. Kai ekonomika plečiasi, auga elektronikos, automobilių, saulės baterijų gamyba – kyla sidabro paklausa pramonėje. Tai reiškia, kad sidabras labiau cikliškas nei auksas: pakilimo laikotarpiais gali stipriai brangti dėl pramonės poreikių, o nuosmukiais – pigti labiau nei auksas. Šią prielaidą patvirtina ir statistika – sidabro kainų svyravimai dienos metu gali būti 2–3 kartus didesni nei aukso. Toliau straipsnyje aptarsime investicinio sidabro ypatybes, lyginsime jį su auksu, nagrinėsime rinkos dinamiką ir patarsime, kaip efektyviai įsidėti sidabrą į savo investicijų portfelį.
Investicinis sidabras: monetos, luitai ir bullion produktai
Investicinis sidabras paprastai suprantamas kaip fizinio sidabro gaminiai, skirti vertės išlaikymui ir investavimui, o ne pramoniniam perdirbimui ar juvelyrikai. Dažniausios formos – tai sidabrinės monetos ir liejiniai (luitai), pagaminti iš didelio grynumo sidabro (dažniausiai .999 ar .9999 prabos, t. y. 99,9% ar daugiau gryno sidabro). Tokie gaminiai dar vadinami bullion (angl. „lygiateisis metalas“) produkcija – jų vertė tiesiogiai priklauso nuo sidabro masės ir rinkos kainos, o ne nuo numizmatinės retenybės ar meninės vertės. Pavyzdžiui, populiarios 1 Trojos uncijos (31,1 g) investicinės sidabro monetos – Amerikos sidabrinis erelis, Kanados klevo lapas, Austrijos Filharmonijos moneta, Australijos kengūra ir kt. – yra pripažįstamos visame pasaulyje ir lengvai parduodamos daugumos tauriųjų metalų supirkėjų. Jos paprastai kaldinamos valstybinių monetų kalyklų, turi nustatytą masę, grynumą ir net nominalią vertę. Sidabro luitai gali būti įvairių dydžių: nuo mažų 1 uncijos ar 100 gramų plytelių iki 1 kilogramo, 100 uncijų (~3,11 kg) ar net pramoninio standarto 1000 uncijų (~31 kg) „Good Delivery“ luitų. Standartizacija šioje rinkoje labai svarbi – didieji luitai turi atitikti Londono tauriųjų metalų rinkos asociacijos (LBMA) „Good Delivery“ standartus (minimalus grynumas 99,9%, svoris ~1000 oz), kad būtų priimami tarptautinėse biržose. Mažesni investiciniai luitai paprastai liejami ar kalami privačių sertifikuotų rafinavimo įmonių (PAMP, Valcambi, Perth Mint ir kt.) ir pažymėti svoriu, grynumu bei unikaliu serijos numeriu – tai užtikrina autentiškumą ir pasaulinį pripažinimą.
Sidabro monetos
Dažnai mėgstamos smulkiųjų investuotojų dėl nedidelio nominalo (1 uncija ar mažiau), patogumo ir estetinės vertės. Jos gaminamos valstybinių kalyklų, todėl paprastai laikomos „teisėta mokėjimo priemone“ (nors realiai apyvartoje nenaudojamos), turi oficialią kokybės garantiją. Monetos dažnai kolekcionuojamos, tačiau investavimo tikslais patartina rinktis įprastas bullion laidas, o ne proof ar riboto leidimo laidas su dideliu numizmatiniu antkainiu.
Sidabro luitai
Luitai (plytelės) tinka didesnėms investicijoms – perkant, tarkime, 5 kg sidabro, patogiau įsigyti penkis po 1 kg luitus, nei 160 monetų po unciją. Luitai paprastai turi mažesnį priedą (premium) virš spot kainos, nes jų gamyba pigesnė (ypač liejamų). Vis dėlto labai dideli luitai (100 oz ir daugiau) gali prarasti dalį smulkesnės rinkos likvidumo – ne kiekvienas smulkus investuotojas galės lengvai nupirkti 100 uncijų luitą, todėl pardavimas gali trukti ilgiau arba tekti nuleisti kainą. Todėl investuotojams patariama rinktis tokius formato gaminius, kurie atitiktų planuojamą investicijos dydį ir likvidumo poreikį. Populiarus pasirinkimas – „Monster box“ tipo pakuotės (pvz., po 500 monetų) tiems, kas nori daug smulkių monetų, arba 1 kg bei 5 kg luitai stambesniems pirkėjams.
Likvidumas
Likvidumas. Investicinio sidabro likvidumas paprastai yra didelis – tai globali prekė, kurios kaina nustatoma tarptautinėje rinkoje (svarbiausi hub’ai: Londonas, Niujorkas (COMEX birža), Ciurichas, Šanchajus). Populiarius sidabro gaminius įsigyti ir parduoti nesudėtinga: juos superka bankai (kai kuriose šalyse), tauriaisiais metalais prekiaujančios įmonės, kolekcininkai arba kiti investuotojai. Ypač likvidžios yra standartinės 1 oz monetos ir mažesni sertifikuoti luitai – juos galima „iškeisti“ į grynuosius praktiškai bet kuriame pasaulio didmiestyje su nedidele marža nuo rinkos kainos. Svarbu suprasti, kad parduodant fizinį sidabrą gaunama kaina paprastai šiek tiek mažesnė už biržos spot kainą (dėl supirkėjo antkainio), o perkant – mokama šiek tiek daugiau (dėl pardavėjo maržos). Tačiau populiariausių bullion monetų ir luitų spredas nedidelis, nes rinka konkurencinga. Be to, egzistuoja itin likvidžios popierinio sidabro priemonės – biržoje prekiaujami fondai (ETF), susieti su sidabro kaina. Investuotojai, nenorintys laikyti metalo fiziškai, gali pirkti ETF vienetus, kurie dažnai yra tiesiogiai padengti fizinio sidabro atsargomis saugyklose. Tokio ETF (pvz., „iShares Silver Trust (SLV)“) vienetai gali būti akimirksniu parduodami biržoje rinkos kaina – tai suteikia sidabro investicijai papildomo likvidumo. Visgi renkantis tarp fizinio sidabro ir ETF reikia įvertinti skirtumus: turint metalą fiziškai, nekyla tarpininko ar fondo nemokumo rizika, jūs kontroliuojate turtą tiesiogiai, tačiau tenka rūpintis saugojimu; ETF – patogiau prekiauti, bet pasitikima fondo valdytoju, taikomi metiniai mokesčiai, neturima tiesioginės prieigos prie metalo.
Autentiškumas ir kokybė
Investuojant į sidabro luitus/monetas labai svarbu pirkti iš patikimų, reputaciją turinčių tiekėjų. Rinkoje pasitaiko padirbtų luitų ar monetų (dažnai iš pigesnių metalų, padengtų plonu sidabro sluoksniu). Todėl verta rinktis sertifikuotus gaminius – pavyzdžiui, sertifikuotos kapsulės su sidabro luitu arba monetos, perkamos tiesiai iš oficialių platintojų. Taip pat galima investuoti į sidabro produktus su papildoma apsauga – pavyzdžiui, PAMP luitai turi unikalų SERIAL numerį ir atitikties sertifikatą, o „Canadian Maple Leaf“ monetos turi lazerinį apsaugos ženklą. Patyrę investuotojai vengia neaiškios kilmės lydinių ar itin pigių pasiūlymų internete – „per gerai, kad būtų tiesa“ atvejai dažnai slepia klastotes. Renkantis tiekėją, patikrinkite jo reputaciją, atsiliepimus, veiklos legalumą. Florinus ar panašios specializuotos tauriųjų metalų bendrovės, turinčios sertifikatus ir licencijas, gali suteikti papildomo pasitikėjimo dėl gaminių kokybės ir konsultacijų.
Sidabras vs. auksas: skirtumai, privalumai, rizika
Sidabras ir auksas – dažnai lyginami, abu priskiriami tauriesiems metalams ir tradicinėms „saugios užuovėjos“ investicijoms. Tačiau tarp jų yra esminių skirtumų, lemiančių privalumus bei trūkumus investuotojui. Kuo sidabras skiriasi nuo aukso?
Rinkos dydis ir kaina.
Rinkos dydis ir kaina. Auksas yra brangesnis metalas – 2020–2025 m. laikotarpiu aukso kaina už unciją svyravo tūkstančiais dolerių, o sidabro – dešimtimis dolerių. Tad sidabras prekiaujamas gerokai mažesnėmis kainomis, rinka (pinigine išraiška) yra mažesnė ir labiau kintanti. Mažesnė rinkos kapitalizacija reiškia, kad sidabro kainą gali labiau paveikti svyravimai, mažesni kapitalo srautai. Sidabro volatilumas tradiciškai didesnis – istoriškai sidabras patyrė drastiškus kainų šuolius. Pavyzdžiui, 1980 m. sidabras staiga pabrango iki ~50 $/oz (Huntų broliai bandė supirkti rinką), bet netrukus kaina griuvo žemiau 11 $. 2011 m. sidabro uncijos kaina vėl buvo pasiekusi ~49 $, po ko per kelis mėnesius nukrito perpus. Tokie svyravimai auksui nebūdingi – auksas laikomas stabilesniu aktyvu. Aukso-sidabro kainų santykis (Gold/Silver ratio) istoriškai svyruoja plačiai – nuo ~15 (kai uncija aukso kainuoja 15 kartų daugiau už sidabro) iki 100 ir daugiau per krizinius laikotarpius. Tai rodo, kad sidabro kaina gali tiek pavyti, tiek atsilikti nuo aukso dinamikos, suteikdama spekuliacinio potencialo (kai santykis labai didelis, kai kurie investuotojai perka sidabrą tikėdamiesi, jog jis vėliau pabrangs sparčiau nei auksas).
Pramoninė paklausa vs. investicinis poreikis.
Sidabras turi ryškų dvejopą vaidmenį: tai ir pramoninis metalas, ir investicinis metalas. Aukso naudojimas pramonėje yra ribotas (daugiausia juvelyrikoje, elektronikoje – bet tai nedidelė dalis paklausos), tuo tarpu apie 50% sidabro paklausos kyla iš pramonės (elektronikos, saulės energetikos, chemijos ir t.t.). Dėl šios priežasties sidabras labiau koraliuoja su ekonomikos ciklu – ekonomikai augant, sidabro kainą kelia pramonės poreikis, o nuosmukio metu silpnėjanti pramonė mažina sidabro paklausą ir kaina gali kristi. Aukso kainai didžiausią įtaką daro investuotojų lūkesčiai, pinigų politika, centrinių bankų veikla. Auksas laikomas „grynu“ vertės nešikliu, turinčiu nedaug praktinio panaudojimo, todėl jo kainos svyravimai neretai priešingi akcijų rinkoms ar pramoninių metalų kainoms. Sidabras gi turi dvigubą asmenybę – iš dalies elgiasi kaip taurusis metalas (kai investuotojai ieško saugaus prieglobsčio, sidabro kaina kyla kartu su auksu), iš dalies – kaip pramoninis aktyvas (kai ekonomika šlubuoja, sidabro paklausa silpsta, ir jis gali pigti daugiau nei auksas). Tyrimai rodo, kad sidabro kainos pokyčiai vidutiniškai stipriau koreliuoja su verslo ciklu nei aukso. Kita vertus, ilguoju laikotarpiu sidabras ir auksas dažnai juda ta pačia kryptimi (turėdami neigiamą koreliaciją su JAV doleriu ir palūkanų normomis) – investuotojai juos suvokia panašiai, kaip apsaugą nuo valiutos nuvertėjimo ar geopolitinių rizikų. Aukso ir sidabro kainų koreliacija metinėmis skalėmis dažnai yra teigiama, bet sidabras pasižymi didesne amplitudė – kai auksas brangsta, sidabras neretai brangsta dar sparčiau procentine išraiška, o kai pinga – sidabras krenta smarkiau. Taigi rizika ir potencialas: sidabras rizikingesnis (didesni kainos šuoliai), bet ir potencialiai pelningesnis investicijai, jei nupirkta palankiu metu.
Rinkos dalyviai: centriniai bankai ir investuotojai.
Auksą masiškai laiko pasaulio centriniai bankai (bendras CB valdomas aukso kiekis viršija 35 tūkst. tonų). Jiems auksas – strateginis rezervas, finansinio stabilumo garantas. Sidabras šiandien centrinių bankų praktiškai nelaikomas rezervuose – didžioji dalis oficialių sidabro atsargų buvo parduota dar XX a. antroje pusėje, kai sidabras nebeatlieka piniginio metalo vaidmens. Pvz., JAV iždas iki ~1970 m. turėjo šimtus milijonų uncijų sidabro atsargų monetų kaldinimui, tačiau vėliau jas pardavė rinkoje. Tarptautinis Valiutos Fondas netgi nepripažįsta sidabro oficialiu rezervų aktyvu – todėl centriniai bankai, didindami tauriųjų metalų atsargas, paprastai perka auksą, o ne sidabrą. Išvada: sidabro kainos neturi „grindų“, kuriuos suteiktų centriniai bankai (aukso kainą tam tikru mastu palaiko nuolatinis CB pirkimas). Tai laikoma trūkumu, nes krizių metu oficialus sektorius neparemia sidabro rinkos. Vis dėlto atsvara tam – sparčiai auganti investuotojų paklausa sidabrui per ETF fondus, monetas, luitus. Pastaraisiais metais fiksuojami nuoseklūs sidabro rinkos deficitai – pramonės ir investuotojų paklausa viršija metinę gavybą, trūkumas dengiamas iš sukauptų atsargų. Pvz., 2022–2025 m. pasaulinė sidabro rinka patyrė struktūrinį deficitą, kurio suminis dydis artėja prie 800 mln. uncijų – tai jau atsiliepė kainai (2025 m. sidabras pabrango ~70% per metus ir pirmąkart per 45 metus viršijo 50 $/oz ribą). Kitaip sakant, net jei centriniai bankai sidabru nesidomi, privatūs investuotojai ir pramonė gali sukurti pakankamą paklausą kainos augimui.
Naudojimas ir vertės išsaugojimas
Auksas pasižymi tuo, kad beveik visas išgautas lieka pas žmones – monetų, luitų, juvelyrikos pavidalu – ir gali grįžti į rinką. Sidabras priešingai – didelė dalis sunaudojama negrįžtamai (pvz., elektronikoje sidabras naudojamas labai mažais kiekiais, išmėtytas po gaminius, ir ekonomiškai ne visada apsimoka jo perdirbti; dalis sidabro prarandama lydiniuose, chemijos procesuose). Sidabras taip pat pigesnis, tad jo perdirbimas mažiau finansiškai motyvuotas nei aukso. Dėl to manoma, kad viršžeminės sidabro atsargos (investicinės formos) nėra labai didelės lyginant su metine paklausa – tai gali lemti staigius kainos šuolius, jei paklausa šokteli. Pavyzdžiui, 2021 m. socialiniuose tinkluose išpopuliarėjęs judėjimas #SilverSqueeze skatino individualius pirkėjus supirkti fizinį sidabrą – per trumpą laiką tai ištuštino daugelio pardavėjų sandėlius, o monetų kainos pakilo gerokai aukščiau biržos spot kainos. Auksas šiuo požiūriu likvidesnis – didžiuliai kiekiai aukso saugomi centriniuose bankuose, ETF fonduose, privačiuose seifuose, tad rinkai ištroškus aukso, atsargų lengviau atrišti. Sidabras turi ir kitą ypatybę: didelė jo dalis išgaunama kaip kitų metalų gamybos šalutinis produktas. Tik ~25–30% sidabro gaunama iš kasyklų, kuriose pagrindinis objektas yra sidabras – visa kita išsiskiria iš vario, švino, cinko, aukso rūdų. Tai reiškia, kad sidabro pasiūla ne taip greitai reaguoja į kainos pokyčius – net jei sidabras brangs, kalnakasybos įmonės negalės per naktį padidinti gavybos, nes ji priklauso nuo pagrindinių metalų kasybos. Ši pasiūlos inercija gali būti ir privalumas (ilgainiui sukuria deficitą, keliantį kainą), ir trūkumas (trumpuoju laikotarpiu pasiūla nėra lanksti, trūkumas gali lemti staigius kainų šuolius, t.y. didelį volatilumą).
Apibendrinimas
Auksas – stabilesnis, mažiau svyruojantis, pripažintas centrinių bankų, labiau „monetarinis“ metalas, veikiamas investuotojų elgsenos ir makroekonomikos (palūkanų, infliacijos). Sidabras – dinamiškesnis, nepastovesnis, plačiai naudojamas pramonėje, todėl turintis papildomą paklausos variklį ir rizikos faktorių. Investiciniame portfelyje auksas dažnai veikia kaip saugiklis ekonominių krizių metu (jo koreliacija su akcijomis dažnai neigiama, taigi diversifikuoja portfelį), o sidabras gali suteikti tiek diversifikaciją, tiek ir galimybę uždirbti iš augimo ciklų (kai pramonė klesti, sidabras kyla). Daugelis ekspertų rekomenduoja turėti abiejų metalų – auksas užtikrina stabilumą, sidabras prideda augimo potencialo. Pavyzdžiui, istoriniai duomenys rodo, kad didelės infliacijos laikotarpiais auksas kilo stipriai, bet sidabras kilo dar stipriau procentine išraiška: per 1970–1980 m. stagfliaciją JAV sidabras pabrango ~3025% (nuo ~1,6 $ iki ~50 $), pranokdamas net aukso šuolį. Žinoma, sidabras po to taip pat smarkiai koregavosi, tad su juo reikia nusiteikti didesniems svyravimams. Tuo tarpu auksas labiau išlaiko vertę per krizes (jo kainos rekordai paprastai atlaiko laiko išbandymą, o sidabras iki 2025 m. taip ir nebuvo stabiliai viršijęs 1980 m. piko, kol galiausiai 2025 m. pasiekė naujas aukštumas).
Išvada investuotojui:
Sidabras gali būti puikus aukso papildinys portfelyje – jis suteikia įvairovės ir galbūt didesnę grąžos galimybę, tačiau reikia valdyti riziką ir neprarasti kantrybės per kainų audras. Tinkamai subalansavus, šie du metalai drauge gali tarnauti jūsų ilgalaikio turto apsaugoje ir augime (auksas – centrinė apsidraudimo priemonė, sidabras – ir apsidraudimas, ir pramonės augimo žaidimas).
Sidabro pasiūlos ir paklausos struktūra
Sidabras ir auksas – dažnai lyginami, abu priskiriami tauriesiems metalams ir tradicinėms „saugios užuovėjos“ investicijoms. Tačiau tarp jų yra esminių skirtumų, lemiančių privalumus bei trūkumus investuotojui. Kuo sidabras skiriasi nuo aukso?
Pasiūla. Gavyba ir perdirbimas
Kasmet pasaulyje išgaunama apie 25–27 tūkst. tonų sidabro rūdos (2023 m. – ~25,8 tūkst. tonų, t. y. ~830 mln. uncijų). 2024 m. pasaulinė sidabro kasyba pasiekė ~819,7 mln. oz (23,5 tūkst. tonų) ir šis rodiklis nuosaikiai auga, tačiau lėčiau nei paklausa. Didžiausia dalis – 80–85% metinės pasiūlos – gaunama iš pirminės gavybos (kasyklų), o likusi ~15–20% – iš antrinio perdirbimo (laužo). Sidabro perdirbimas apima fotografinių chemikalų perdirbimą, juvelyrikos laužą, sidabrinių indų lydymą, elektronikos atliekų perdirbimą. Pastaruoju metu perdirbimo apimtys netgi didėja: 2024 m. perdirbta ~193,9 mln. oz sidabro – 6% daugiau nei ankstesniais metais ir daugiausiai per pastaruosius 12 metų. Tai lėmė tiek aukštesnė sidabro kaina (skatinanti priduoti senus sidabro gaminius), tiek technologijų plėtra perdirbant pramoninius katalizatorius ar elektronikos laužą. Vis dėlto, net maksimaliai įsukus perdirbimą, sunku kompensuoti augančią paklausą – sidabras yra vartojamas labai plačiai.

Kalbant apie gavybą, sidabras yra unikalus tuo, kad dauguma sidabro gavimo atvejų – tai kitų metalų kasybos šalutinis produktas. Tik ~28% sidabro atkeliauja iš „sidabro kasyklų“, kur tikslas – sidabras, o ~72% gaunama kasama kartu su variu, švinu, cinku ar auksu. Pavyzdžiui, dideli vario ar švino–cinko rūdynai (Pietų Amerikoje, Australijoje) neretai turi ir nemažų sidabro priemaišų, kurias išgauna iš rūdos perdirbimo metu. Tai reiškia, kad sidabro gavyba priklauso nuo kitų pramoninių metalų rinkos – jei smunka vario pramonė, mažėja ir sidabro „netyčinė“ gavyba. Geografiškai sidabro ištekliai pasiskirstę pakankamai plačiai, bet yra keli lyderiai: jau ilgą laiką Meksika yra didžiausia sidabro gavybos šalis (2024 m. vėl pirmavo, po trumpo smukimo 2023 m.), toliau rikiuojasi Kinija, Peru, Bolivija, Čilė, Australija, Lenkija, JAV. Meksika ir Peru drauge kasmet patiekia apie trečdalį viso pasaulio sidabro. Įdomu, kad tokios šalys kaip Lenkija (Turgaus kalnakasybos regionas) ar Australija turi svarbių švino-cinko kasyklų, duodančių daug sidabro kaip šalutinį produktą.

Kas dar prisideda prie pasiūlos? Istoriškai ne vien kasyklos maitino rinką – didžiulį vaidmenį turėjo valstybės rezervai. Kaip minėta, iki XX a. vidurio vyriausybės sukaupė milžiniškus sidabro kiekius monetariniais tikslais. Pavyzdžiui, JAV Iždas XX a. 7-ajame dešimtmetyje dar valdė virš 2 mlrd. oz sidabro. Tačiau vėliau šie rezervai parduoti arba sunaudoti monetoms kaldinti (pvz., JAV iki šiol kaldina sidabrinius American Eagle iš buvusių atsargų, bet kiekiai nedideli). Šiandien centrinių bankų bei vyriausybių vaidmuo sidabro pasiūloje menkas, išskyrus keletą išimčių: Indija periodiškai parduoda/pirma perka sidabrą vidaus rinkos balansavimui, kai kurios šalys leidžia proginėmis monetomis dalį rezervų. Sidabro ETF fondai – kitas įdomus pasiūlos šaltinis: šie fondai laiko didžiules fizinio sidabro atsargas saugyklose (pvz., vien SLV valdo apie 16 tūkst. tonų sidabro). Kai investuotojai masiškai išperka fondo akcijas (pvz., nusprendžia parduoti ETF), fondas priverstas parduoti fizinį sidabrą rinkoje, didindamas pasiūlą. Ir atvirkščiai, kai daug investuojama į ETF, fondas superka sidabrą, sukeldamas papildomą paklausą. Pastaraisiais metais pastebėta, kad Azijos investuotojai (ypač Indijoje) linkę pirkti fizinį sidabrą, o Vakarų investuotojai dažniau investuoja per ETF – dėl to sidabras teka iš Vakarų saugyklų į Rytų rinkas. Pavyzdžiui, 2022–2023 m. Londono sidabro saugyklų atsargos nukrito iki daugiamečių žemumų, nes metalas iškeliavo patenkinti milžiniškos Indijos paklausos (Indija tais metais importavo rekordinį sidabro kiekį, viršijantį 9000 tonų).
Paklausa. Sidabro paklausa skirstoma į keletą pagrindinių segmentų
Sidabro paklausa skirstoma į keletą pagrindinių segmentų:
Pramonė
Pastaraisiais metais sudaro didžiausią sidabro paklausos dalį. 2024 m. pramoninė sidabro paklausa vėl pasiekė rekordą ir augo nepaisant aukštų kainų. Elektros ir elektronikos gaminiai (kontaktai, laidai, litavimas ir t.t.) bei saulės baterijos – du didžiausi pogrupiai. Taip pat reikšmingi katalizatoriai (etileno oksido gamyba), sidabriniai lydmetaliai, medicininiai panaudojimai. Apytikriai apie 50% visos paklausos ilgalaikėje perspektyvoje ateina iš pramonės, ir analitikai prognozuoja, kad ši dalis gali didėti, nes pasaulis pereina prie atsinaujinančios energetikos, elektromobilių, 5G komunikacijų – sritys, kur sidabro sunaudojama vis daugiau. Pvz., tipiniame elektromobilyje sunaudojama ~50–60 g sidabro, dvigubai daugiau nei paprastame automobilyje su degalų varikliu. Žaliajai energetikai augant, sidabro poreikis saulės parkuose ir elektros tinklų modernizacijoje auga. Beje, aukštesnės sidabro kainos skatina gamintojus ieškoti būdų taupyti sidabrą (angl. thrifting) – pvz., saulės modulių gamintojai plonina sidabro kontaktus, kurdami pastas su mažesniu sidabro kiekiu arba keičia dalį sidabro vario laidininkais. Tai šiek tiek lėtina paklausos augimą, bet visiškai sidabro pakeisti kol kas nepavyksta dėl unikalių jo savybių.
Juvelyrika ir sidabro dirbiniai
Juvelyrika ir sidabro dirbiniai. Šis segmentas apima sidabrinius papuošalus, stalo sidabrą, dekoratyvinius dirbinius. Tradiciškai juvelyrika sudarydavo ~20% metinės paklausos, o sidabriniai indai ir dekoras – dar ~5–10%. 2024 m. sidabro juvelyrikos gamyba siekė ~208,7 mln. oz (šiek tiek augo, ypač Indijoje dėl sumažintų importo muitų ir didelės paklausos kaimo vietovėse). Tuo tarpu sidabrinių dirbinių paklausa truputį sumažėjo (54,2 mln. oz), ypač Indijoje, kur dėl aukštų kainų sumenko sidabro indų dovanojimo tradicija. Juvelyrikos ir indų paklausa labai priklauso nuo kultūrinių įpročių (Indijoje sidabras populiarus kaip pigesnė alternatyva auksui kaimo bendruomenėse, taip pat vestuvėms, šventėms), taip pat nuo kainos lygio (staigus sidabro pabrangimas gali atgrasinti pirkėjus ar paskatinti perlydyti dirbinius į laužą).
Investicijos (fizinės ir „popierinės“).
Investicijos (fizinės ir „popierinės“). Tai monetų, luitų pirkimai, taip pat ETF fondų atsargų pokyčiai. 2024 m. fizinio investicinio sidabro paklausa sumenko (~3% mažiau nei 2023 m.), daugiausia dėl silpnesnių mažmeninių pirkimų JAV ir Europoje – matyt, dalis investuotojų fiksavo pelnus po kainos šuolio. Vis dėlto investicinis sidabras lieka svarbi rinkos dalis – kasmet nuperkama šimtai milijonų uncijų monetų ir luitų. Pavyzdžiui, 2022 m. investuotojai nupirko rekordinį kiekį sidabro luitų ir monetų – virš 330 mln. oz. Paklausa ypač išaugo tokiuose regionuose kaip Vokietija, JAV, Kanada, kur infliacijos šuolis ir geopolitinis neapibrėžtumas paskatino gyventojus pirkti tauriuosius metalus. Taip pat ETF fondai: 2020 m. per pandemiją ETF’ai pritraukė itin daug sidabro (vien per tą metus jų saugyklų atsargos padidėjo ~300 mln. oz, nes investuotojai pirko ETF vienetus). Vėliau keli metai buvo sąlyginai ramūs, bet 2025 m. vėl matome atgimstantį investuotojų susidomėjimą – sidabro ETF ataskaitos rodo didėjančius srautus, reaguojant į infliaciją ir finansų sistemos neramumus. Taip pat yra fenomenas, vadinamas „šešėliniu“ sidabro pirkimu: pranešama, kad kai kurios besivystančių rinkų centrinės institucijos, kurios oficialiai neperka sidabro, galimai daro tai per tarpininkus ar suverenios gerovės fondus, matydamos sidabrą kaip strateginę pramoninę žaliavą ateičiai. Visgi tai nėra vieši duomenys, tad apsiribojame privačiuoju investuotojų sektoriumi.
Balansas ir tendencijos
Iki ~2010 m. sidabro rinka dažnai turėdavo perteklių (kasmet išgaunama ir perdirbama kiek daugiau nei sunaudojama, perteklius kaupiasi biržų sandėliuose). Tačiau pastarasis dešimtmetis atnešė pokyčių: nuo 2021 m. sidabro rinka pateko į deficitą – paklausa lenkia pasiūlą. 2022 m. deficitas siekė ~50 mln. oz, 2023 m. – virš 100 mln. oz, 2024 m. kiek sumažėjo dėl kritusios investicinės paklausos (apie 50 mln. oz), o 2025 m. vėl prognozuojamas ~40 mln. oz deficitas. Iš viso per 2021–2025 m. laikotarpį pasaulis „sudegins“ apie 0,8 mlrd. uncijų sukauptų sidabro atsargų. Šį trūkumą dengia sandėliuose sukauptas metalas, bet atsargos ne guminės – Londono ir Niujorko saugyklose sidabro likę mažiausiai per kelis dešimtmečius. Jei ši tendencija tęsis, tai potencialiai ilgainiui kurs spaudimą kainai kilti. Žinoma, rinkos balansas priklauso nuo daugybės veiksnių: pramonės inovacijos (sidabro taupymas ar keitimas), makroekonomika (investuotojų apetitas), kasyklų plėtra (naujų telkinių atidarymas, kas nors sužymėtų telkinių panaudojimas). Pavyzdžiui, jei kiltų pasaulinė recesija, pramonės paklausa gali trumpam kristi, vėl sukurdamas laikiną perteklių. Arba jei sidabras šokteltų iki labai aukštų kainų, galėtume pamatyti perdirbimo bumą – žmonės išstalčiuotų senus sidabrinius dirbinius, papuošalus pardavimui (jau 2024 m. pastebėta, kad Vakaruose dėl išaugusių pragyvenimo kaštų ir didesnių kainų daugiau sidabro laužo buvo parduota perdirbti).


Sidabras ir strateginiai sumetimai
Įdomu, kad kai kurios valstybės pradeda žiūrėti į sidabrą ne vien kaip į prekę, bet ir strateginę žaliavą. 2026 m. pradžioje Kinija paskelbė sidabrą įtraukianti į strateginių žaliavų eksporto kontrolės sąrašą – sidabro eksportui imti taikyti apribojimai ir licencijos, panašiai kaip retiesiems metalams. Kinija – viena didžiausių sidabro rafinavimo ir eksporto centrų (iki 60–70% pasaulio rafinuoto sidabro eksportų teko Kinijai), tad toks žingsnis rodo siekį sulaikyti sidabrą šalies viduje pramonės poreikiams. Kinija atvirai įvardija, kad sidabras būtinas jos saulės energetikos ir elektronikos pramonei, todėl nenori priklausyti nuo importo. Ši politika verčia pergalvoti pasaulinius srautus: mažiau kinų sidabro patenka į Londoną ar Niujorką, Azijoje kyla vietinės kainos, sidabras tampa geopolitiškai jautresnis. Tokie pavyzdžiai įspėja, kad sidabras ateityje gali tapti trūkstamu, strategiškai svarbiu resursu, o investuotojams tai gali reikšti didesnį kainų nepastovumą, bet ir didesnį ilgalaikį potencialą.
Apibendrinimas
Sidabro pasiūlos-paklausos struktūra šiandien yra gana įtempta – paklausos augimo tempas lenkia pasiūlos augimą, todėl rinkoje stebimi deficitai. Šią situaciją iš dalies sušvelnina perdirbimas ir atsargų naudojimas, tačiau jų nepakanka viskam subalansuoti. Investuotojui svarbu žinoti, kad sidabro kaina gali būti stipriai paveikta pramonės ciklų (skirtingai nuo aukso). Taip pat, kad ilgalaikėje perspektyvoje, jei žalioji energetika ir toliau plėsis, sidabro poreikis kyla į naują lygmenį – tai gali lemti struktūrinį kainos kilimą per ateinančius dešimtmečius (nebent bus atrasti pakaitalai ar perdirbimo šuolis). Žinoma, trumpuoju laikotarpiu pasiūlos ir paklausos disbalansai gali sukelti ir pernelyg didelį entuziazmą (burbulus), ir staigius nuosmukius, tad būtina taikyti apgalvotas investavimo strategijas, apie kurias – kituose skyriuose.
Investavimo strategijos sidabro rinkoje
Investavimas į sidabrą gali būti vykdomas įvairiais būdais ir strategijomis, priklausomai nuo investuotojo tikslų, horizonto ir rizikos tolerancijos. Aptarkime pagrindines strategines kryptis:
Vienkartinis pirkimas vs. periodinis kaupimas.
Tai dilema tarp bandymo „nuspėti tinkamą laiką“ ir „įeiti dalimis“. Vienkartinis didesnis pirkimas (lump sum) gali būti sėkmingas, jei manote, kad dabartinė kaina patraukli (pvz., po didelio kainos kritimo) arba tikitės artimoje ateityje staigaus brangimo. Tokiu būdu iškart konvertuojate norimą kapitalo dalį į sidabrą. Privalumas – jei kaina vėliau kyla, jūs jau turite visą poziciją ir maksimaliai išlošiate. Trūkumas – sunku pagauti dugną; jei nupirkus kaina krenta, tenka arba taikstytis su nuostoliniu periodu, arba gal net parduoti patiriant nuostolį, jei pritrūksta kantrybės. Periodinis kaupimas (Dollar-Cost Averaging – DCA) – tai strategija reguliariai (pvz., kas mėnesį) pirkti už fiksuotą sumą nepriklausomai nuo kainos. Taip ilgainiui sukaupiamas norimas sidabro kiekis įvairiomis kainomis, išlyginant vidurkį. Pagrindinis privalumas – sumažinamas neigiamo timing’o poveikis: kai kaina aukšta, už tą pačią sumą nuperkate mažiau sidabro, kai žema – daugiau uncijų, tad vidurkis gaunasi sveikas. Taip pat DCA metodas padeda pašalinti emocijas iš sprendimo – investuojate disciplinuotai, nekreipdami dėmesio į trumpalaikius svyravimus, ir ilgainiui susikaupia nemažai metalo. Ši strategija ypač tinka pradedantiesiems ir tiems, kas nori taupyti sidabru (panašiai kaip kaupiant indėlį banke, tik čia kaupiate metalą). Pavyzdžiui, galite nuspręsti kas mėnesį nupirkti po 5 sidabro monetas. Nesvarbu, kokia kaina – per 5 metus turėsite 300 monetų. Galutinė savikaina bus vidurkis per 60 mėnesių. Istoriniai duomenys rodo, kad toks metodiškas investavimas į tauriuosius metalus padeda išvengti „nusvilimo“ perkant pačioje viršūnėje ir skatina ilgalaikį požiūrį, kuris sidabro rinkoje labai svarbus. Trūkumas – jei esate įsitikinęs, kad dabar ypatingai gera proga (pvz., kaina nukritusi neadekvačiai daug), pamažu pirkdamas galite nespėti pasinaudoti visu augimo potencialu. Todėl patyrę investuotojai kartais derina abu metodus: esant dideliam kritimui atlieka vienkartinį stambesnį pirkimą, o likusį laiką tiesiog reguliariai perka už dalį pajamų.
Fizinis metalas vs. popierinės priemonės (ETF, sertifikatai, sąskaitos)
Kaip jau aptarėme, fizinis sidabras suteikia tiesioginę nuosavybę – jūs laikote realų metalą. Tai ypač svarbu tiems, kas nepasitiki finansine sistema arba nori turto „už bankų sistemos ribų“. Fizinio metalas neturi kredito rizikos – jo vertė nepriklauso nuo jokio leidėjo mokumo (sidabras nesubankrutuos). Taip pat yra tam tikras emocinis pasitenkinimas – galite pačiupinėti savo turtą, jis apčiuopiamas. Tačiau fizinis metalas sukuria logistikos klausimų: jį reikia pirkti/saugoti/parduoti fiziškai, tai ne taip paprasta kaip spustelėti mygtuką kompiuteryje. Tenka skaičiuoti premium (pirkimo pardavimo kainų skirtumą), saugojimo išlaidas (seifą, dėžutę banke ar saugyklos mokestį), likvidumo laiko sąnaudas (reikia surasti pirkėją arba nuvykti į supirktuvę). ETF (Exchange-Traded Fund) – tai tarsi sidabro bankas: jūs perkate fondo akcijas biržoje, o fondas laiko fizinį sidabrą už jus. ETF privalumai – paprasta ir greita prekyba (galite bet kada per biržos darbo laiką parduoti ar pirkti reikiamą kiekį, net automatizuoti procesą), nebūtina rūpintis saugojimu, dideli kiekiai valdomi lengvai. Trūkumai – mokamas metinis valdymo mokestis (pvz., ~0,5% per metus fondo vertės), yra tam tikra rizika (labai maža) dėl fondo valdytojo patikimumo, be to, neturite tiesioginio priėjimo prie fizinio metalo (nors dideli ETF leidžia atsiimti metalą, bet tai sudėtinga procedūra). Paprastam investuotojui ETF patrauklūs, jei investavimo horizontas trumpesnis arba jei norisi lanksčiai keisti poziciją. Pvz., manydami, kad sidabras laikinai pervertintas, ETF vienetus galite parduoti per minutę – su fiziniu sidabru to nepadarysite (reikia laiko pirkėjo paieškai, logistikai). Taigi vieni investuotojai renkasi tik fiziškai, kiti tik per ETF, bet nemažai – derina: laiko branduolį portfelio fiziniame sidabre kaip ilgalaikį turtą, o papildomai spekuliuoja su ETF, pasinaudodami trumpalaikiais kainos pokyčiais. Be ETF, yra ir kitų popierinio sidabro formų: sidabro ateities sandoriai (futures) – labiau spekuliacinis instrumentas su svertu; sidabro CFD – taip pat išvestinės priemonės; sidabro kasybos įmonių akcijos – netiesioginė investicija (kasybos bendrovių pelningumas kyla sidabrui brangstant, bet taip pat priklauso nuo bendrovės efektyvumo, kitų metalų kainų ir pan.). Kasybos akcijos gali suteikti sverto efektą (jei sidabras brangsta 10%, kasybos įmonės pelnas gali augti 30%), tačiau jos praranda grynąją diversifikacijos naudą – tai jau finansinis turtas su savo rizikomis. Taigi akcijos labiau tinka rizikos tolerantiškiems investuotojams, norintiems paįvairinti portfelį. Tuo tarpu sidabro sąskaitos ar sertifikatai (kai bankas ar pardavėjas išduoda pažymėjimą, kad turite tam tikrą kiekį sidabro, bet jūs jo neatsiimate) – kompromisinis variantas, nors patikimumas priklauso nuo leidėjo (reikalingas pasitikėjimas, kad metalas tikrai rezervuotas už jus). Kai kurie investuotojai tokių instrumentų vengia, nes jie panaikina pagrindinį fizinio metalo pliusą – nepriklausomumą nuo finansų tarpininkų. Apibendrinant: pradedančiajam patartina įsigyti bent šiek tiek fizinio sidabro, kad suprastų, kaip tai veikia, o didinant poziciją įvertinti, kas labiau tinka – ar pirkti daugiau fizinio ir rūpintis saugojimu, ar dalį perkelti į ETF dėl patogumo.
Investavimo horizonto nustatymas
Sidabras labiau tinka ilgalaikiam investavimui. Nors galima bandyti uždirbti iš trumpalaikių šuolių (yra aktyvių treiderių, prekiaujančių sidabro svyravimais dienos ar savaitės intervalu), dauguma ekspertų rekomenduoja sidabrą laikyti kaip ilgalaikio portfelio dalį – 5, 10 ar daugiau metų. Taip išlyginami ciklai: sidabras gali kelerius metus stagnuoti ar pigti, bet vėliau per trumpą laiką stipriai pašokti ir kompensuoti sąstingio metus. Pavyzdžiui, 2012–2019 m. sidabras praleido „meškų“ rinkoje, nukritęs nuo ~30 $ iki ~15 $, bet 2020–2021 m. per pandemiją šovė virš 28 $, o 2025 m. jau perlipo 50 $. Tokius judesius sunku nuspėti, tačiau kantrus ilgalaikis turėtojas galiausiai pasiekė tikslą – apsaugojo vertę nuo infliacijos ir dar uždirbo. Ilgas horizontas taip pat svarbus psichologiškai: jeigu planuojate sidabrą laikyti 10 metų, nesibaiminsite trumpalaikių kritimų, galite net pasinaudoti jais papildydami poziciją. Jei investuotumėte su mintimi „po pusmečio parduosiu“, didelė rizika, kad pataikysite ne tuo momentu ir patirsite nuostolį dėl normalaus rinkos svyravimo. Tad sidabras labiau tinka lėtam, nuosekliam kapitalo kaupimui. Kai kurie investuotojai netgi sidabrą perduoda iš kartos į kartą – t.y. perka ne tik dėl savęs, bet ir kaip šeimos turto dalį vaikams ar anūkams (ypač Azijos kultūrose populiaru kaupti sidabrines ar auksines monetas kaip palikimą).
Portfelio dalies nustatymas
Klasikinis patarimas – taurieji metalai (auksas, sidabras) galėtų sudaryti 5–15% investicijų portfelio. Konkreti dalis priklauso nuo investuotojo rizikos tolerancijos ir tikėjimo šių aktyvų nauda. Jei labai nerimaujate dėl infliacijos ar finansų krizių, galite skirti ir daugiau (yra „silver bugs“, laikančių didžiąją dalį turto sidabre), bet tuomet portfelis bus mažiau diversifikuotas ir jautresnis sidabro kainos svyravimams. Protinga strategija – diversifikuoti ir patį tauriųjų metalų krepšelį: turėti ne vien sidabrą, bet ir aukso. Auksas duos stabilumo, sidabras – galimą viršpelnį augimo fazėje.
Išėjimo strategija
Kiekvienas investuotojas turėtų pagalvoti, kokiu atveju parduos sidabrą. Ar kai pasieksite tam tikrą pelno procentą? Ar kai prireiks pinigų? Ar laikysite „amžinai“ kaip draudimą? Tai svarbu, kad neliktumėte pasimetęs, kai kaina pradės stipriai kilti ar kristi. Vieni praktikuoja pelnų fiksavimą dalimis – pvz., sidabro kainai pakilus tam tikru lygiu, parduoda 10–20% turimų uncijų ir džiaugiasi pelnu, o jei kaina krenta, vėl tas parduotas dalis atperka pigiau. Kiti laiko iki tam tikro tikslo (pvz., „parduosius, kai uncija kainuos 100 $“, arba „kai išeisiu į pensiją“). Svarbu turėti planą, kad sprendimų nepadiktuotų vien emocijos.

Apibendrinant investavimo strategijas: disciplina ir planas yra raktas. Sidabro rinka gali būti nenuspėjama trumpuoju laikotarpiu, todėl periodinis kaupimas padeda išvengti spėlionių klaidų, o ilgalaikė perspektyva suteikia didesnę tikimybę pamatyti norimą rezultatą. Be to, derinant fizinį metalą ir finansines priemones, galima pasinaudoti abiejų privalumais (fizinio saugumu ir ETF likvidumu). Kiekvienas investuotojas turėtų pasirinkti strategiją pagal savo poreikius – vieningo recepto nėra, tačiau aišku, kad sidabras geriausiai atsiskleidžia būtent kaip ilgalaikė, kantriai valdoma investicija, o ne spekuliatyvus žaidimas.
Rizikos valdymas investuojant į sidabrą
Kaip ir bet kuri investicija, sidabras nėra be rizikos. Nors jis laikomas saugiu turtu vertės išsaugojimui, jo kaina gali svyruoti, o fizinio turto laikymas kelia tam tikrų iššūkių. Aptarkime pagrindines rizikas ir kaip jas suvaldyti:
Kainos kintamumas (volatilumas)
Kaip jau minėta, sidabro kainos pasižymi dideliais svyravimais. Per trumpą laiką sidabras gali tiek žymiai pabrangti, tiek atpigti dėl įvairių veiksnių: ekonominių naujienų, finansinių krizių, pramonės rodiklių ar net rinkos manipuliavimo bandymų. Valdyti šią riziką padeda keletas principų: pirma, neinvestuokite daugiau, nei galite sau leisti prarasti trumpuoju laikotarpiu. Jei jūsų visas portfelis bus sidabre ir prireiks pinigų per kainos dugną, patirsite nuostolių. Protinga sidabrui skirti dalį portfelio, o ne visą. Antra, diversifikuokite – turėkite ir kitų aktyvų (akcijų, obligacijų, nekilnojamojo turto, aukso), kad sidabro kritimas neparalyžiuotų viso turto. Trečia, pasitelkite vidurkinimo strategijas (DCA) – tai mažina momentinio įėjimo riziką, kaip aptarta aukščiau. Galiausiai, svarbu psichologiškai pasiruošti svyravimams: jeigu žinote, kad sidabras gali per metus nukristi 20–30% (tai matyta ne kartą), toks pokytis neturėtų išmušti iš vėžių – verčiau vertinkite jį kaip galimybę papildyti poziciją pigiau, jei fundamentika nesikeičia.
Likvidumo rizika
Nors sidabro rinka yra likvidi, fizinio metalo pardavimas gali užtrukti ar pareikalauti nuolaidos, ypač jei turite nestandartinių gaminių ar labai didelį kiekį. Pvz., parduoti 10 oz monetų rinkinį bet kuriame mieste gana lengva, bet realizuoti 1000 oz pramoninį luitą gali būti sudėtingiau – teks ieškoti didesnio supirkėjo. Kaip valdyti: turėkite skirtingo dydžio vienetų – dalį mažesnių (monetos, 100 g–1 kg luitai), kad prireikus greitai gautumėte grynųjų nedarant didelės įtakos kainai. Jei investavote itin dideles sumas, svarstykite išankstinius supirkimo susitarimus su dealeriais arba saugyklų teikiamas likvidumo paslaugas. Taip pat sekite rinkos situaciją – jeigu pastebite, kad kurio nors formato produktus parduoti darosi sunkiau, galbūt verta juos konvertuoti į populiaresnį formatą anksčiau laiko. Bendrai, pasaulinio lygio likvidumo sidabras nepraranda – net ir kritinių situacijų metu visada yra pirkėjų už tam tikrą kainą, tačiau lokalūs nepatogumai (pvz., jūsų mieste nėra supirkimo punkto) gali sulėtinti grynųjų gavimą.
Saugojimo ir vagystės rizika
Fizinis sidabras turi būti kažkur laikomas, o tai sukelia apsaugos klausimą. Laikyti didelį sidabro kiekį namuose – didelė atsakomybė. Kaip minėta, už 50 tūkst. € sidabro svers dešimtis kilogramų, taigi kalbame apie ištisą lobį. Namų saugojimas reikalauja investuoti į patikimą seifą, signalizaciją, slaptumą. Geras seifas su montavimu gali kainuoti kelis tūkstančius eurų, be to, reikia pasirūpinti, kad niekam pašaliniam nekiltų žinių ar įtarimų apie jūsų turtą (vagys dažnai taikosi, jei sužino apie kolekcijas). Daugelis draudimo polisų neapdraudžia grynųjų metalų arba limituoja keliais tūkstančiais eurų. Norint apdrausti namie laikomą sidabrą, dažnai reikia specialios brangių daiktų draudimo su griežtais reikalavimais (seifo tipui, signalizacijos lygiui) ir nemenkos įmokos kasmet. Visa tai didina kaštus.
Rinkos rizika ir manipuliacija
Sidabro rinka kartais kaltinama, esą yra manipuliuojama didžiųjų bankų ar spekuliantų (yra buvę skandalų, kai bankų prekiautojai nubausti už nelegalius veiksmus sidabro futures rinkoje). Dėl sidabro rinkos mažesnio dydžio ji teoriškai jautresnė manipuliacijoms. Smulkus investuotojas negali tiesiogiai apsisaugoti nuo tokių galimų trumpalaikių iškreipimų, išskyrus – vėlgi – laikyti ilgalaikį požiūrį. Galiausiai fundamentalios paklausos-pasiūlos jėgos nulemia kainą. Jei jaučiatės neramiai dėl galimų trumpalaikių žaidimų, tiesiog neprekiaukite trumpuose intervaluose, netaikykite didelio sverto. Sidabras tinkamas konservatyviai, be skolinto kapitalo investicijai. Taip pat sekti palūkanų normų riziką: sidabras, kaip ir auksas, nekuria palūkanų ar dividendų, tad kai centriniai bankai smarkiai kelia palūkanas, alternatyvios investicijos tampa patrauklesnės ir sidabro kaina gali būti spaudžiama (kaip 2022 m., kai FED didino normas, o sidabras kurį laiką stagnavo). Visgi tai laikina – galiausiai infliacija, valiutos nuvertėjimas per ilgą laiką palaiko tauriuosius metalus.
Reguliavimo ir mokestinė rizika
Reikėtų atsižvelgti, kad kai kur sidabro pirkimui taikomas PVM mokestis (Europos Sąjungoje investiciniam auksui PVM netaikomas, o sidabrui – taikomas, išskyrus tam tikras monetas ar specialius atvejus). Lietuvoje gryno sidabro luitai apmokestinami 21% PVM, tačiau investicinės monetos dažnai parduodamos su maržos PVM schema (PVM mokamas tik nuo antkainio, ne nuo visos vertės), todėl santykinis mokestis mažesnis. Vis dėlto reikia suprasti, kad perkant/parduodant sidabrą gali būti mokesčių niuansų. Investuotojui pravartu pasikonsultuoti dėl pelno mokesčio (pvz., Lietuvoje pardavus fizinį sidabrą su pelnu, viršijančiu neapmokestinamą sumą, reikėtų deklaruoti kapitalo prieaugį). Mokestiniai dalykai – individualūs, bet juos reikėtų įsivertinti, kad vėliau nebūtų netikėtumų.
Psichologinis aspektas kaip rizikos dalis
Apie tai plačiau kitame skyriuje, bet verta paminėti: viena iš rizikų – paties investuotojo emocijos. Kai sidabras staiga krenta, apima noras panikuoti ir parduoti, taip užfiksuojant nuostolį. Kai sidabras stipriai kyla, kyla pagunda besąlygiškai pirkti daugiau brangiai ar tapti godžiam nerealizuojant pelno. Geriausias priešnuodis – iš anksto turėti planą ir jo laikytis, kad sprendimai nebūtų diktuojami trumpalaikių emocijų. Kaip sakoma, “investavimas neturi būti emocinis atrakcionas, tai turi būti apgalvotas procesas”.
Apibendrinimas
Sidabras gali suteikti investuotojui didelės naudos, tačiau prisiimate atsakomybę už saugų saugojimą ir kantrybę rinkoje. Diversifikuokite tiek portfelį, tiek pačią sidabro formą, saugokite fizinį metalą kaip turtą, drauskite jei įmanoma, ir – svarbiausia – neleiskite trumpalaikėms kainos bangoms nuskandinti jūsų investavimo laivo. Tinkamai valdant rizikas, sidabras atneša tai, kam ir skirtas: finansinį saugumo tinklą ir vertės kaupiklį ilgam laikui, o ne rūpesčius.
Praktiniai patarimai sidabro investuotojui
Kad investavimas į sidabrą būtų sėkmingas ir malonus, svarbu ne tik žinoti teoriją, bet ir vadovautis keliais praktiškais patarimais. Štai keletas rekomendacijų, padėsiančių išvengti tipinių klaidų ir maksimaliai išnaudoti sidabro potencialą.
Rinkitės patikimus produktus ir tiekėjus
Kaip minėta, pirkite sidabrą iš patikimų šaltinių – geriausia iš oficialių pardavėjų ar gerą reputaciją turinčių įmonių. Venkite neaiškių skelbimų, nepatikrintų asmenų pasiūlymų, ypač jei jie siūlo „neįtikėtinai gerą kainą“. Tauriųjų metalų rinkoje galioja taisyklė: jei sidabras parduodamas daug pigiau už rinkos kainą – kažkas negerai (gal klastotė, gal vogtas turtas, gal kitaip rizikinga). Todėl geriau sumokėti keliais eurais daugiau, bet gauti sertifikuotą, tikrą gaminį. Prieš pirkdami, pasidomėkite pardavėju: paskaitykite atsiliepimus, patikrinkite, ar turi veiklos licenciją (Lietuvoje tauriaisiais metalais prekiaujantys turi turėti tam tikras licencijas/mokestines prievoles). Jei perkate internetu – įsitikinkite, kad svetainė yra oficiali, o ne suklastota kopija.
Lyginkite kainas ir premijas
Sidabro monetų ir luitų kainos skirtingose vietose gali skirtis. Palyginkite kelių pardavėjų pasiūlymus: kiek procentų virš spot kainos prašoma už konkrečią monetą ar luitą. Taip sužinosite, kur priimtiniausias premium. Žinoma, atsižvelkite ir į pristatymo kaštus, PVM/maržos taikymą. ES investuotojams kartais apsimoka pirkti iš kitų ES šalių dėl palankesnio PVM režimo (pvz., Vokietijoje, Estijoje tam tikros monetos parduodamos su mažesniu PVM taikymu per maržos schemą). Bet visada skaičiuokite galutinę kainą.
Venkite „pigmenų spąstų“
Naujokai kartais susižavi labai pigiomis sidabro monetomis iš neaiškių serijų – pvz., nukaldintomis egzotinių salų suvenyrinėmis monetomis, kurios nėra plačiai žinomos. Jos gali būti parduodamos pigiau, bet paskui parduoti jas gali būti sunkiau, nes supirkėjai ne visada atpažins ar norės mokėti pilną kainą. Tad geriau rinktis plačiai pripažintus produktus: bet kuris tauriųjų metalų prekiautojas atpažins Kanados „Maple Leaf“ ar UK „Britannia“ monetą ir nupirks ją lengvai, o kokią nors Niue salos spalvotą monetą gali įvertinti tik už sidabro masę, ignoruodamas tariamą kolekcinę vertę.
Nesivaikykite madingų kolekcijų (nebent tai jūsų hobis)
Rinkoje nuolat pasirodo riboto leidimo sidabrinės monetos su spalvinimais, teminės serijos (pvz., „Žvaigždžių karų“ personažai, „Zodiako ženklai“ ir pan.). Jos leidžiamos nedideliais tiražais, su dideliais antkainiais. Tokios monetos labiau priskirtinos numizmatikai, ne investavimui. Labai retai jos pabrangsta labiau nei tiesiog sidabro vertė – dažnai netenka dalies premium, kai norėsite parduoti. Todėl, jei jūsų tikslas – investicija, geriau rinkitės standartines bullion monetas be perteklinio meno. Išimtis: jei jūs kolekcionuojate monetas dėl pomėgio, tuomet kita kalba – bet tai jau ne investicija, o hobis, kur finansinis atsiperkamumas antraeilis.
Planuokite saugojimą iš anksto
Jei ketinate sukaupti didesnį kiekį sidabro, jau pirkimo metu pagalvokite, kur jį laikysite. Nes pasitaiko, kad investuotojas perka monetas metus laiko, o paskui susigriebia, jog namie jau keli kilogramai sidabro tiesiog stalčiuje – ne pats saugiausias sprendimas. Įsirenkite bent nedidelį seifą slaptoje vietoje namuose arba išsinuomokite banko dėžutę, kai tik jūsų turimo sidabro vertė tampa reikšminga palyginti su jūsų santaupomis. Saugumas pirma – metalas turi suteikti ramybę, o ne kelti nerimą dėl galimos vagystės.
Dokumentuokite pirkinius
Laikykite visus pirkimo kvitus, sertifikatus. Tai pravers dviem aspektais: pirma, parduodant lengviau įrodyti gaminio kilmę ir autentiškumą (ypač jei parduodate per skelbimą kitam asmeniui – galėsite parodyti, kur pirkote, kada, už kiek). Antra, bus aišku apskaitai – pvz., jei reikės deklaruoti kapitalo prieaugį mokesčiams, turėsite įsigijimo savikainos įrodymus. Taip pat turėdami sąskaitas galite, reikalui esant, apsidrausti, kad neparduotumėte žemiau savikainos, jei to nenorite – galėsite stebėti, ar kaina pakankamai pakilo virš jūsų pirkimo kainos.
Atkreipkite dėmesį į pakuotės vientisumą
Kai kurie sidabro gaminiai (ypač sertifikuoti luitai, proof monetų rinkiniai) parduodami sandariose pakuotėse arba su specialiais sertifikatais. Stenkitės jų neatidaryti be reikalo ir nepamesti sertifikatų. Atidaryta ar pažeista pakuotė gali kelti klausimų būsimam pirkėjui dėl klastojimo ar būklės. Pavyzdžiui, PAMP „CertiPAMP“ plastikinė kortelė su luitu – surinkėjai mieliau moka pilną kainą, jei ji nepažeista. Tas pats su monetų kapsulėmis – geriau monetą laikyti kapsulėje, taip ji išlaiko BU (Brilliant Uncirculated) būklę, neturi pirštų antspaudų. Žinoma, pačio sidabro vertės tai nekeičia, bet likvidumas ir kaina pardavime gali būti šiek tiek geresni, jei gaminys atrodo tvarkingai.
Planuokite iš anksto pardavimą
Jau investuodami, pagalvokite, kaip parduosite, kai ateis laikas. Jei ketinate realizuoti mažais kiekiais vietoje – turėkite omenyje artimiausius supirkėjus ar pirkėjus. Jei planuojate stambesnį pardavimą – gal verta užmegzti ryšį su kokia didesne prekybos įmone, kuri galėtų nupirkti didesnį kiekį (galbūt su šiokia tokia nuolaida). Kartais investuotojai susiduria su iššūkiu, kai reikia greitai parduoti didelį kiekį: supirkėjai tiek grynųjų neturi ar siūlo žemesnę kainą. To išvengsite, jei palaikysite santykius su rinkos dalyviais – pvz., su ta pačia įmone, iš kurios pirkote, dažnai galite tartis ir dėl supirkimo (daugelis pardavėjų siūlo ir atpirkimo paslaugą savo klientams konkurencingomis kainomis).
Būkite informuoti, bet nepasiduokite triukšmui
Sekite naujienas sidabro rinkoje: kainų judėjimus, pramonės inovacijas, paklausos statistikas (pvz., kasmetinė Silver Institute ataskaita – puikus šaltinis). Tačiau saugokitės sensacingų prognozių ir interneto triukšmo. Ypač socialiniuose tinkluose netrūksta šauklių, žadančių „sidabras tuoj kils į Mėnulį“ ar „žlugs doleris, uncija kainuos 1000$“. Vertinkite kritiškai – tiesa greičiausiai kažkur per vidurį. Nepasiduokite FOMO (baimei praleisti progą) per daug entuziastingai, bet ir nepanikuokite dėl kiekvieno kritimo. Sidabras turi tokią savybę: nieko nevyksta... nieko nevyksta... ir staiga įvyksta viskas iškart. Tad investuotojui tenka išlaukti.
Pasimėgaukite procesu
Nors investuojame dėl finansinių tikslų, investavimas į sidabrą gali būti ir malonus hobis. Galite domėtis skirtingų monetų dizainais, istorija (pvz., įsigyti keletą istoriškai įdomių sidabrinių monetų – tarpukario litų, senovinių sidabrinių dolerių – ne tik kaip investiciją, bet ir kaip kolekcijos dalį). Galite sekti sidabro kainos grafikus, mokytis techninės analizės elementų – net jei neprekiausite, tai praplečia akiratį. Svarbu neprarasti šalto proto, bet taip pat jausti tam tikrą pasitenkinimą turint realų, apčiuopiamą turtą. Ne veltui daugelis sidabro pirkėjų sako, kad laikyti rankose saują sidabrinių uncijų suteikia ypatingą stabilumo jausmą, kurio negausi žiūrėdamas į skaičius banko sąskaitoje.
Apibendrinimas
Išvenkite dažniausių klaidų, tokių kaip neapgalvotas pirkimas iš nepatikimų šaltinių, pernelyg brangių gaminių pasirinkimas ar saugumo nepaisymas. Mokykitės iš kitų patirties – daugelis naujokų per pirmus metus supranta, kad geriau buvo daryti štai taip, o ne kitaip. Jūs, perskaitę šį straipsnį, jau turite tų žinių – tad tikimės, jog jūsų sidabro investavimo kelias bus sklandesnis ir pelningesnis.
Pradėk investuoti
su Florinus ID
Rekomenduojame paraišką pildyti telefonu - proceso metu
reikės naudoti kamerą
We use cookies to ensure the proper functioning of the website, for traffic analysis, marketing and content personalization. Necessary cookies are essential for the functioning of our website. These cookies are always active and do not require your consent. You can find more information about cookies in our privacy policy.
Funkcinės tinklapio technologijos
Šioje svetainėje yra naudojamos tam tikros technologijos, kurios būtinos šios svetainės pilnaverčiam funkcionavimui. T.y. būtini (funkciniai) slapukai (angl. "cookies"). Šie slapukai yra automatiškai naudojami.
Statistinės bei analitinės technologijos
Šioje svetainėje yra naudojami analitinių bei statistinių įrankių slapukai (angl. "cookies"). Šie slapukai nėra privalomi. Jų paskirtis yra analizuoti vartotojų lankomumo istoriją, padėti pagerinti svetainės naudojamumą bei patogumą. Analitiniai slapukai, klasifikuojami šioje kategorijoje, yra nepersonalizuoti; iš patikimų partnerių su etiškomis duomenų registravimo praktikomis.
Išorinės technologijos, susijusios su reklama, vartotojų stebėsena
Slapukai, klasifikuojami šioje kategorijoje, apima reklamos agentūrų bei reklamos tinklų siūlomas technologijas. Šie slapukai nėra privalomi. Tai slapukai, kurių pagalba yra kaupiama personalizuota bei asmeninė informacija apie vartotoją; atliekamas duomenų profiliavimas reklamos tikslais.
Reject all
Sutinku su visais
Išsaugoti pasirinkimus
Slapukų veikimo nustatymai
Reject all
Sutinku su visais
Personalizuoti nustatymus