Apie vertybę: Autentiška išnykusio jūrinio nariuotakojo – trilobito Crotalocephalina gibbus – fosilija iš ankstyvojo devono, preliminariai datuojama praginio amžiumi, maždaug prieš 410–408 milijonus metų. Šis Maroke aptiktas egzempliorius atstovauja Cheiruridae šeimos trilobitams ir išsiskiria trimačiu išorinio skeleto reljefu bei ištiesta kūno padėtimi. Fosilijoje nuosekliai matomos pagrindinės anatominės dalys – galvos skydas, segmentuota krūtinės sritis ir uodegos skydas. Profesionalus paruošimas bei ryškus tamsios fosilijos ir šviesios uolienos kontrastas suteikia eksponatui pažintinės, kolekcinės ir estetinės vertės.
Techninė informacija: Matricos aukštis – 10 cm. Kilmės šalis – Marokas, tikėtina Anti-Atlaso regionas. Fosilija priskiriama paleozojaus erai. Mokslinis pavadinimas – Crotalocephalina gibbus; literatūroje taip pat pasitaiko forma Crotalocephalus gibbus. Trilobitas priklauso Phacopida būriui ir Cheiruridae šeimai. Egzempliorius profesionaliai išpreparuotas iš karbonatinės uolienos matricos.
Meninė ir struktūrinė analizė: Trilobitas išsaugotas ištiestoje padėtyje, leidžiančioje apžiūrėti jo kūno sandarą nuo galvos iki uodegos. Ryškiausias anatomijos elementas – stambus cefalonas, arba galvos skydas, su iškilia centrine sritimi ir nedidelėmis akimis. Už jo tęsiasi aiškiai išreikštas toraksas, sudarytas iš atskirų segmentų su šoninėmis pleurinėmis išaugomis. Užpakalinėje dalyje matomas siaurėjantis pigidijus, arba uodegos skydas. Tamsiai pilkas ir rusvas mineralizuoto išorinio skeleto paviršius išraiškingai kontrastuoja su šviesia kalkakmenio matrica. Kruopštus mechaninis paruošimas išryškino trimatę fosilijos struktūrą ir atskirų segmentų reljefą.
Istorinis ir geografinis kontekstas: Crotalocephalina genties trilobitai gyveno ankstyvojo devono jūrose prie dugno. Šių nariuotakojų išorinį skeletą sudarė daugiausia kalcitas ir organinė medžiaga, todėl kietosios kūno dalys turėjo daugiau galimybių išlikti nuosėdinėse uolienose. Šoninės išaugos galėjo atlikti apsauginę funkciją, padėti stabilizuoti kūną arba neleisti gyvūnui pernelyg giliai grimzti į minkštas dugno nuosėdas, tačiau tiksli jų paskirtis nėra galutinai nustatyta. Maroko Anti-Atlaso regione atsidengia gausūs ankstyvojo devono jūrinių nuogulų sluoksniai, kuriuose randama įvairių trilobitų, galvakojų ir kitų bestuburių fosilijų. Organizmus užklojus nuosėdoms, jų kietosios skeleto dalys palaipsniui mineralizavosi ir išliko uolienoje šimtus milijonų metų.
Kolekcinė ir investicinė reikšmė: Šio egzemplioriaus kolekcinį patrauklumą lemia ištiesta kūno padėtis, aiškiai matoma segmentacija, trimatis reljefas ir kontrastinga natūrali matrica. Toks paruošimas leidžia apžiūrėti pagrindines trilobito anatomines dalis ir suteikia fosilijai reprezentatyvią ekspozicinę išvaizdą. Dėl kompaktiško 10 cm formato eksponatas tinka paleozojaus fosilijų kolekcijai, edukacinei ekspozicijai, įdomybių kabinetui arba kaip išraiškinga natūraliosios istorijos interjero detalė.