Apie vertybę: Poliruota kelių išnykusių tiesiakriauklių nautiloidų fosilijų plokštė iš Maroko – estetiškas paleozojaus jūrų faunos eksponatas. Preliminariai datuojamas vėlyvuoju silūru–devonu, maždaug prieš 420–360 milijonų metų. Tokios fosilijos prekyboje tradiciškai vadinamos „Orthoceras“, nors šis pavadinimas dažnai vartojamas plačiąja prasme. Pailgi, kūgiški kiautai išliko tamsioje karbonatinėje uolienoje, o nupoliruotas paviršius atskleidžia jų kamerinę vidaus sandarą. Kelių egzempliorių kompozicija išsiskiria ryškiu šviesių fosilijų ir tamsios matricos kontrastu, todėl yra vertinga tiek pažintiniu, tiek dekoratyviniu požiūriu.
Techninė informacija: Plokštės aukštis – 12 cm. Kilmės vieta – Marokas, Šiaurės vakarų Sacharos ir Anti-Atlaso paleontologinis regionas. Eksponatas priskiriamas paleozojaus erai. Plokštėje matomi keli tiesiakriauklių nautiloidų kiautų pjūviai. Fosilijos išlikusios natūralioje karbonatinėje matricoje, tačiau plokštė buvo išpjauta, suformuota ir profesionaliai nupoliruota.
Meninė ir struktūrinė analizė: Akmens plokštėje išryškėja keli lygiagrečiai išsidėstę, tiesūs ir palaipsniui smailėjantys nautiloidų kiautų pjūviai. Nupoliruotame paviršiuje aiškiai matomos skersinės pertvaros, arba septos, dalijusios kiautą į atskiras kameras. Kai kuriuose pjūviuose taip pat galima įžvelgti išilginio sifono kanalo eigą. Pirminį kiautų aragonitą geologinių procesų metu dažniausiai pakeitė kiti karbonatiniai mineralai, daugiausia kalcitas, todėl fosilijos įgavo šviesiai pilkus, kreminius ir vietomis rusvus atspalvius. Blizgus paviršius pabrėžia mineralinę tekstūrą ir sukuria ryškų kontrastą su tamsia, smulkiagrūde uolienos matrica.
Istorinis ir geografinis kontekstas: Tiesiakriaukliai nautiloidai buvo jūriniai galvakojai moliuskai, plačiai paplitę paleozojaus vandenynuose. Jų kamerinis kiautas padėjo reguliuoti plūdrumą: kameras jungęs sifonas dalyvavo kontroliuojant jose esančių skysčių ir dujų santykį. Gyvūnas judėjo reaktyviniu būdu, išstumdamas vandenį iš mantijos ertmės per specialų piltuvėlį, o ne tiesiogiai iš kiauto kamerų. Šie gyvūnai tikriausiai maitinosi smulkiais jūrų organizmais ir patys buvo svarbi senųjų jūrinių ekosistemų dalis. Dabartinio Maroko Anti-Atlaso teritorija paleozojuje buvo šiauriniame Gondvanos pakraštyje, kur jūrinėse nuosėdose susikaupė gausios galvakojų ir kitų bestuburių liekanos. Ilgainiui jas užklojo nuosėdos, o mineralizacijos procesai pavertė organinius kiautų likučius šiandien matomomis fosilijomis.
Kolekcinė ir investicinė reikšmė: Šios plokštės kolekcinę vertę lemia kelių aiškiai matomų kiautų kompozicija, gerai išryškėjusi kamerinė sandara, kontrastingos spalvos ir kokybiškas poliravimas. Poliravimas padidina dekoratyvumą ir leidžia apžiūrėti kiautų vidinę sandarą. Dėl kompaktiško 12 cm formato ir santūrios juodos, pilkos bei kreminės spalvų dermės plokštė tinka paleontologijos rinkiniui, edukacinei ekspozicijai, įdomybių kabinetui ar natūralistinio stiliaus interjerui.
