Apie vertybę: autentiškų fosilinių mozazauro (Mosasauridae) dantų ir žandikaulio kaulo fragmentas – išraiškingas vėlyvosios kreidos laikotarpio jūrų faunos eksponatas iš Maroko. Objektą sudaro du fosiliniai dantys su šaknų dalimis ir žandikaulio kaulo fragmentu. Kaulas yra iš dalies restauruotas, tačiau jo paviršiuje išlikusi natūrali porėta struktūra. Mozazaurai buvo vieni stambiausių savo laikotarpio jūrinių plėšrūnų, gyvenusių kreidos periodo jūrose iki masinio išnykimo maždaug prieš 66 mln. metų.
Techninė informacija: eksponato maksimalus matmuo siekia apie 11,5 cm, kiti nurodyti matmenys – apie 7 × 5 cm, o svoris – 53 g. Objektą sudaro mozazauro dantys su šaknų dalimis ir fosilizuoto žandikaulio kaulo fragmentu. Kilmės šalis – Marokas, šiaurės vakarinės Sacharos fosfatų telkinių regionas. Fosilija datuojama kreidos periodu. Būklė – restauruota: dalis žandikaulio kaulo buvo sutvirtinta arba papildyta, išsaugant matomą natūralią kaulo porėtą struktūrą.
Meninė ir struktūrinė analizė: kompozicijoje išsiskiria du pailgi kūgio formos dantys, kurių paviršiuje matomas išilginis emalio rievėtumas. Dantų vainikams būdingi natūralūs rusvi, gelsvi ir pilkšvi atspalviai, kontrastuojantys su šviesesniu žandikaulio fragmentu. Kaulo paviršiuje matomos ertmės ir porėtos struktūros fragmentai leidžia įvertinti fosilizuoto audinio sandarą. Aplink dantų pagrindus pastebimos paruošimo ir restauravimo zonos, o viename dantyje matoma skersinė įtrūkimo arba sutvirtinimo linija. Nepaisant restauravimo, objektas išlaiko vientisą, estetišką ir lengvai atpažįstamą mozazauro žandikaulio fragmento kompoziciją.
Istorinis ir geografinis kontekstas: vėlyvosios kreidos laikotarpiu didelę dabartinio Maroko teritorijos dalį dengė šiltos jūros, susijusios su senoviniu Tetidės vandenynu. Jose gyveno įvairūs jūriniai stuburiniai – mozazaurai, plesiozaurai, rykliai, kaulinės žuvys, jūriniai vėžliai ir kiti gyvūnai. Šiaurės vakarinės Sacharos bei Oulad Abdoun–Khouribga fosfatų telkiniai, apimantys ir Oued Zem apylinkes, garsėja gausiomis vėlyvosios kreidos jūrinių gyvūnų liekanomis. Fosfatų kasybos metu čia randami dantys, slanksteliai, žandikaulių ir kitų skeleto dalių fragmentai.
Kolekcinė ir investicinė reikšmė: eksponato kolekcinę vertę lemia du gerai matomi fosiliniai dantys, išlikęs kaulo fragmentas, estetiška kompozicija ir aiškiai atpažįstamas ryšys su mozazaurais. Dėl kompaktiško dydžio objektas tinka privačiai fosilijų kolekcijai, gamtos istorijos ekspozicijai arba edukaciniam pristatymui.