Apie vertybę: Autentiška Keichousaurus genties jūrinio roplio fosilija iš viduriniojo Triaso, vėlyvojo Ladinio – išskirtinis priešistorinės gyvybės artefaktas, susiformavęs maždaug prieš 241–237 milijonus metų dabartinėje pietvakarių Kinijos teritorijoje. Šis nedidelis, gyvenimui vandenyje prisitaikęs roplys priklausė išnykusiai sauropterigų (Sauropterygia) grupei. Fosilijoje išlikęs beveik visas, didžiąja dalimi anatomiškai susietas skeletas: kaukolė, ilgas kaklas, liemuo, šonkauliai, galūnių dalys ir pailga uodega. Egzempliorius išsiskiria ryškiu kaulų reljefu, aiškiai atpažįstamomis anatominėmis struktūromis ir reprezentatyviu dydžiu. Profesionaliai preparuotas radinys pasižymi didele estetine bei kolekcine verte.
Techninė informacija:
Aukštis: 26 cm
Plotis: 18,5 cm
Gylis: 1,4 cm
Kilmė: Guidžou (Guizhou) provincija, Kinija
Geologinė era: Mezozojus
Periodas: Vidurinis Triasas, vėlyvasis Ladinis (apie 241–237 mln. metų)
Būklė: Beveik visas, didžiąja dalimi anatomiškai susietas skeletas (apie 25 cm ilgio); viena užpakalinė galūnė pasislinkusi ir išlikusi fragmentiškai
Konservacija: Profesionaliai preparuota mikroabrazyviniu oro srautu ir stabilizuota
Meninė ir struktūrinė analizė: Šis egzempliorius atskleidžia Keichousaurus būdingą pailgą ir grakščią kūno sandarą. Aiškiai matoma nedidelė kaukolė, ilgas kaklas, stuburo slankstelių grandinė, šonkaulių lankai, pečių ir dubens juostos elementai, smulkūs galūnių kaulai bei ilga, palaipsniui siaurėjanti uodega. Didžioji skeleto dalis išlikusi anatominėje padėtyje, tačiau viena užpakalinė galūnė yra pasislinkusi į šoną, o kai kurios smulkios dalys fragmentiškos. Mikroabrazyvinis preparavimas išryškino kaulų reljefą ir padėjo atidengti subtilias anatomines detales, išlaikant kontrastą tarp tamsesnio skeleto ir šviesiai pilkos uolienos matricos.
Istorinis ir geografinis kontekstas: Keichousaurus hui moksliškai aprašytas C. C. Youngo 1958 metais, remiantis Guidžou provincijos viduriniojo Triaso sluoksniuose rastomis fosilijomis. Genties pavadinimas kilęs iš „Kweichow“ – ankstesnės Guidžou provincijos pavadinimo transkripcijos. Keichousaurus gyveno vėlyvojo Ladinio jūrinėse ekosistemose ir buvo vienas gausesnių to laikotarpio pietų Kinijos sauropterigų. Tyrimai rodo, kad šie nedideli ropliai buvo prisitaikę plaukioti naudodami galūnes, o išlikęs virškinamojo trakto turinys patvirtina, kad bent dalį jų mitybos sudarė smulkios žuvys, kurios buvo ryjamos nekramtytos. Nėščių patelių fosilijos taip pat pateikė tiesioginių įrodymų, kad Keichousaurus jauniklius vedė gyvus, o ne dėjo kiaušinius.
Kolekcinė ir investicinė reikšmė: Šio egzemplioriaus kolekcinę ir rinkos vertę lemia skeleto išlikimo pilnumas, anatominis vientisumas, kaulų reljefo aiškumas, preparavimo kokybė. Maždaug 25 cm ilgio, beveik visas Keichousaurus skeletas yra reprezentatyvus šios genties radinys, o ryškus jo kontrastas su pilka uolienos matrica sustiprina dekoratyvinį patrauklumą. Profesionaliai atidengtos kaukolės, kaklo, šonkaulių, galūnių ir uodegos struktūros suteikia objektui tiek pažintinę, tiek estetinę vertę.
