Apie vertybę: Autentiškas gauruotojo raganosio (Coelodonta antiquitatis) viršutinio žandikaulio krūminis dantis iš Pleistoceno epochos – išraiškingas ledynmečio megafaunos eksponatas, rastas Amūro regione, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose. Masyvus, tamsios spalvos dantis išlaikė būdingą sudėtingą emalio reljefą ir natūralius paviršiaus požymius. Gauruotasis raganosis buvo vienas charakteringiausių šaltųjų Eurazijos stepių žinduolių, todėl jo liekanos vertinamos paleontologijos, ledynmečio faunos ir gamtos istorijos kolekcijose.
Techninė informacija: Danties matmenys – 9,5 × 4,5 × 4 cm. Radinio vieta – Amūro regionas, Rusijos Tolimieji Rytai. Geologinė era – kainozojus; periodas – kvarteras; epocha – Pleistocenas, trukęs maždaug nuo 2,58 mln. iki 11,7 tūkst. metų. Objektas yra atskiras viršutinio žandikaulio krūminis dantis. Fosilija stabilizuota akriline konservavimo derva „Paraloid B-72“, kuri paleontologijoje naudojama trapioms struktūroms sutvirtinti ir apsaugoti. Ši danga gali šiek tiek sustiprinti paviršiaus blizgesį bei spalvos sodrumą.
Meninė ir struktūrinė analizė: Eksponatas pasižymi masyvia, pailga forma ir sodria juodai ruda spalva. Matomos būdingos emalio raukšlės, keteros ir įdubos, sudariusios sudėtingą kramtomąjį paviršių. Tokia aukštavainikių krūminių dantų sandara buvo pritaikyta skaidulingai ir abrazyviai augalijai smulkinti. Paviršiuje išlikusios natūralios dėvėjimosi, mineralizacijos ir nedidelių praradimų žymės. Tamsią fosilijos spalvą greičiausiai lėmė ilgalaikės palaidojimo ir mineralizacijos sąlygos.
Istorinis ir geografinis kontekstas: Gauruotasis raganosis buvo prie šalto klimato prisitaikęs stambus žolėdis, Viduriniajame ir Vėlyvajame Pleistocene gyvenęs didelėje Eurazijos dalyje. Jis buvo būdingas vadinamosios mamutų stepės gyvūnas, gyvenęs greta mamutų, stumbrų, šiaurinių elnių ir kitų ledynmečio žinduolių. Dantų forma ir nusidėvėjimas rodo prisitaikymą maitintis daugiausia žolėmis bei kita šiurkščia augalija. Gauruotieji raganosiai išnyko Pleistoceno pabaigoje; šiaurės rytų Sibire vėlyviausi radiniai datuojami maždaug 14 tūkst. metų senumu.
Kolekcinė reikšmė: Danties kolekcinę vertę lemia jo dydis, išlikusi morfologija, ryškus kramtomojo paviršiaus reljefas, tamsi mineralizacija ir profesionaliai atlikta konservacija. Tai reprezentatyvus Pleistoceno megafaunos eksponatas, tinkamas paleontologijos rinkiniui, edukacinei ekspozicijai ar gamtos istorijos interjerui.